Atnaujintas 2002 m. gruodžio 6 d.
Nr.92
(1099)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Visuomenė
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Prieš prekybą moterimis
Tarptautinė konferencija Esene, vykusi birželio 26 - liepos 4 dienomis

„Kūdikių langas“ Eseno „Bažnyčių mylioje“

“Nerimą keliantis prekybos žmonėmis suintensyvėjimas yra viena aktualiausių politinių, socialinių ir ekonominių problemų, susijusių su globalizacijos procesu; ji kelia rimtą grėsmę atskirų tautų saugumui ir yra tarptautinio teisingumo klausimas, kurio negalima atidėlioti. (...) Kas gali paneigti, kad šio nusikaltimo aukos visuomet yra skurdžiausi ir labiausiai apgynimo reikalingi žmonių giminės atstovai, „mažiausi“ mūsų broliai ir seserys? Moterų ir vaikų seksualinis išnaudojimas yra ypač bjaurus tokios prekybos aspektas ir privalo būti pripažintas kaip esminis žmogiškojo orumo ir teisių pažeidimas“.

Popiežius Jonas Paulius II

Laiškas arkivyskupui Žanui Lui Toranui konferencijos
„Dvidešimt pirmojo amžiaus vergovė“ proga 2002 m. gegužės 15 d.

(Tęsinys. Pradžia Nr. 77, 81, 82)

„Bažnyčių mylia“ Esene

Eseno konferencijos metu centrine miesto gatve nusidriekė „Bažnyčių mylia“ – abiejų konfesijų, katalikų ir evangelikų, sielovadinės bei socialinės pagalbos organizacijų stendai, suvenyrų ir leidinių kioskai. Savųjų bendrijų veiklą praeiviams išradingai pristatinėjo, aiškino ir demonstravo vienuolijos, jaunimo savanorių grupės, „Caritas“ ir diakonijos (katalikiškajam „Caritas“ analogiška evangelikų organizacija) atstovai. Vyko jaunimo atliekamos krikščioniškos muzikos koncertai, loterijos, kurių pajamos skiriamos konkretiems socialiniams projektams paremti, apskritai tvyrojo „religinio turgaus“ pakilus šurmulys pačia geriausia prasme; kitaip nei įprastiniame, komerciniame turguje, kur siekiama gauti pelno sau, čia buvo bandoma labai kūrybiškai atkreipti dėmesį į kitų, apleistų ir bejėgių, poreikius, sukaupti jiems lėšų. Buvo jaučiama itin geranoriška tarpusavio pasitikėjimo ir palankumo, bendraminčių susitikimo atmosfera. Kristų tikinčiųjų bendruomenių dogminiai skirtumai nepakyla iki pagalbos vargšams sferos – čia pasaulio krikščionija yra visiškai vieninga suvokdama, kad jei „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4,8), „tai ir mes turime mylėti vieni kitus“ (1 Jn 4,11). Tikėjimo vienybę šiuo klausimu dar labiau stiprina praktinės veiklos vienybė, kai vienų ir kitų sukaupta patirtis, įgūdžiai ir struktūros yra gyvenimo realybės tiesiog verčiamos bendradarbiauti, kad geriau galėtų pasitarnauti vargstantiesiems. (Šis vienybės artimo meilės tarnystėje reiškinys, neabejotinai einąs iš Dievo Dvasios, atrodo, jau pastebimas ir Lietuvoje: pagarbaus bendradarbiavimo ir abipusio supratimo pradai tarp katalikų ir protestantų bendrijų mezgasi ten, kur stengiamasi teikti pagalbą labiausiai atstumtiesiems – narkomanams, kaliniams, į prostituciją įtrauktoms moterims.)