XXI amžius

Ar „gintarinė ledi“ nenupirko Vyriausiosios rinkimų komisijos?

Rinkimų kampanija įsibėgėja: kandidatai čiulba ulba kaip tie paukšteliai rūtų daržely, naujai plunksnuojasi ar senas plunksnas kedena, pataiso. Jei pasigirsta koks klausą žeidžiantis balsas, tai ne apie save, - apie konkurentus. Bene labiausiai girdima ir matoma „gintarinė ledi“, tik tas gintaras – su kagėbistinio voro inkliuzu. Tačiau voro ji nerodo, bet ėmė neigti nepaneigiamas teismo ekspertizes bei sprendimą, kad inkliuzas, Šatrija vadinamas, tikrai tebėra. Ne tik teismo sprendimas, bet ir K.Prunskienės elgesys būnant premjere, kai neribotu kainų kėlimu provokavo „Jedinstvos“ riaušes, akivaizdžiai liudija jos tarnystę kitai valstybei.
Vyriausioji rinkimų komisija, įregistravusi K.Prunskienę kandidate į Prezidento postą, įpareigojo savo sprendimu skelbti jos bendradarbiavimą su KGB. Tačiau ji to nedaro, per Lietuvos radiją girdime kasdien: „pirmoji premjerė, pirmoji prezidentė!“ ir kitokias liaupses. O Lietuvos radijas, užklaustas, kodėl greta reklaminės informacijos nepateikiamas bendradarbiavimas su KGB, atsakė, kad ji bylinėjasi su teismais ir todėl bendradarbiavimą nutyli. Nuskurdusio Lietuvos radijo, siekiančio papildyti savo sąskaitą iš gerai apmokamos reklamos, juolab kad radijas už reklamos turinį neatsako, pozicija suprantama, o štai Vyriausiosios rinkimų komisijos, kuri privalo prižiūrėti kampanijos teisinę pusę, elgesys peržengia aplaidumo ribą. Sportininką, pažeidinėjantį varžybų taisykles, baudžia ar šalina iš varžybų, o varžybose dėl Prezidento posto, pasirodo, leistina ir tai, ką draudžia rinkimų įstatymas, todėl pažeidėja iš kampanijos nešalinama. Lieka manyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, pati jau ne kartą pažeidusi rinkimų įstatymą, tai daro sąmoningai; žaidėjai savi, teisėjai savi, todėl ar verta dėl žiūrovų (rinkėjų) jaudintis. Natūraliai kyla klausimas, ar Vyriausiojoje rinkimų komisijoje neįsigali korupcija?

Algimantas ZOLUBAS
Vilnius