XXI amžius

Čečėnijos problemos sprendimas: teisė ir pasitikėjimas

Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui
Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos prezidentui
Peter Schieder

P a r e i š k i m a s

1994 m. gruodžio 11 d. Rusija, atsisakiusi sutartų derybų, įvedė kariuomenę ir pradėjo karo veiksmus Čečėnijoje. Tuomet čia nebuvo “tarptautinių teroristų”, o kalbėta apie “konstitucinės tvarkos atkūrimą” karine jėga, t.y. paskelbtos ir derybomis siekiamos Čečėnijos nepriklausomybės panaikinimą. Invazijai žlugus, 1997 metais įvyko Čečėnijos Respublikos prezidento ir parlamento rinkimai. Juos stebėjo ir pripažino teisėtais Europos Taryba ir ESBO. Čečėnai traktavo šiuos rinkimus kaip referendumą už nepriklausomybę. Rinkimus pripažino ir Rusijos Federacija. Prezidentas B.Jelcinas savo asmeniniu atstovu prezidento A.Maschadovo inauguracijoje paskyrė RF saugumo Tarybos sekretorių I.Rybkiną, o premjeras V.Černomyrdinas pasiuntė sveikinimo telegramą. 1997 m. gegužės 12 d. prezidentas B.Jelcinas ir A.Maschadovas pasirašė Taikos sutartį kaip tarptautinės teisės subjektai. Pagal kitą dokumentą Rusija įsipareigojo, kad galutinai Čečėnijos Respublikos Ičkerijos statuso klausimą spręs per penkerius metus.
1999 m. gegužės 15 d. Rusijos Valstybės Dūma iškėlė prezidentui B.Jelcinui apkaltą dėl neteisėtai pradėto karo Čečėnijoje. Iš Rusijos Valstybės Dūmoje balsavusių 440 narių nepasitikėjimą RF prezidentu išreiškė 284 deputatai. Toks buvo akivaizdus Rusijos istorinės ir politinės klaidos pripažinimas. Tačiau slaptosios tarnybos jau rengė naują invaziją.
1999 metais Rusijos pradėtas antrasis naikinamasis karas Čečėnijoje leidžia teigti, kad tai yra pirmojo karo tąsa, kurią bandoma vadinti “kova prieš tarptautinį terorizmą”. Ketvirtus metus trunkanti kova prieš Čečėniją ir jos teisėtą valdžią, absoliutus krašto nusiaubimas, kasdieniai gyvenviečių valymai, civilių suėmimai, kankinimai, terorizavimas, žmonių dingimai be žinios ir žudymai – štai kasdienybė, kaip 80 tūkst. Rusijos kariuomenė Čečėnijoje, 17 tūkst. kvadratinių kilometrų plote, vykdo nusikalstamas naikinamąsias operacijas. Niekas nepatikės, kad Čečėnijoje nužudyta per 100 tūkst. “teroristų”. Tai kova prieš čečėnų tautą, norinčią taikos.
Šiuo metu Rusijos valdžia kalba apie galimą Čečėnijoje referendumą. Karo sąlygomis ir esant nepaprastajai padėčiai tai būtų tik imitaciniai veiksmai, neatitinkantys tarptautinės teisės normų ir praktikos. Apgaulė provokuotų priešintis, ir tuo pretekstu būtų tęsiamas čečėnų tautos naikinimas.
Siūlome:
1. Paskelbti karo veiksmų paliaubas.
2. Pradėti Rusijos derybas su teisėtu prezidentu A.Maschadovu ir Čečėnijos Respublikos parlamentu.
3. Derybose kaip stebėtojas ir garantas turėtų dalyvauti tarptautinės organizacijos.

Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Rasa Juknevičienė,
Arvydas Vidžiūnas,
Petras Gražulis,
Algis Kašėta,
Artūras Vazbys,
Jurgis Razma,
Stanislovas Buškevičius,
Algirdas Saudargas,
Egidijus Vareikis,
Gintaras Šileikis,
Virginijus Martišauskas,
Jonas Čiulevičius,
Vytautas Landsbergis,
Romanas Sedlickas,
Juozas Matulevičius,
Vladas Žalnerauskas,
Egidijus Skarbalius,
Antanas Stasiškis,
Povilas Jakučionis,
Andrius Kubilius,
Jonas Jučas,
Vitas Matuzas,
Eugenijus Maldeikis,
Raimundas Palaitis,
Aleksander Poplavski,
Algirdas Gricius,
Artūras Melianas,
Eimundas Savickas,
Audrius Klišonis,
Arminas Lydeka,
Vytautas Šustauskas,
Kęstutis Kriščiūnas,
Gediminas Vagnorius,
Aloyzas Sakalas,
Janė Narvilienė,
Egidijus Klumbys,
Rolandas Pavilionis