Atnaujintas 2003 m. vasario 21 d.
Nr.15
(1119)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Alchemikai

Kaip pasigyrė naujai išrinktojo Prezidento štabo žmonės, besirengiančiam inauguracijai R.Paksui jau pasipylė rinkėjų laiškai. Juose reikalaujama ne tik padidinti pensijas, bet ir žadėto teisingumo bei tvarkos. Prisimenate: „teisingumas ir tvarka bus!“ O viena garsiosios investicinės Kauno holdingo kompanijos (KHK) apgautoji indėlininkė, kaip ir visi kiti šios kompanijos klientai, netgi atvirą laišką būsimajam Prezidentui paskelbė. Ji reikalauja atkreipti dėmesį į KHK bylos nagrinėjimą ir teisinį cinizmą šioje byloje. Iš tiesų keisti dalykai su ta byla ir su pagrindiniu šios aferos kaltininku turto grobstytoju ir sukčiumi G.Petriku, kurį tuometis prezidentas A.Brazauskas net į Vatikaną nusivežė. Žodį byla reikėtų rašyti kabutėse, kaip ir kalbant apie kitas panašias bylas. Juk faktiškai per septynerius metus nebuvo išnagrinėta ne tik ši viena svarbiausių turto pasisavinimo ir iššvaistymo stambiu mastu bylų, susijusių su daugybės Lietuvos piliečių interesų pažeidimu. Todėl pagrįstai kyla klausimas: kodėl Vyriausybė (teisingiau pasakius, Vyriausybės, nes jų per tą laiką pasikeitė ne viena) bei teisingumo institucijos toleruoja panašių į KHK bylų vilkinimą? Laukiama senaties termino? Be to, visiškai nesuprantama, kaip buvo leista pabėgti į užsienį pagrindiniam aferos kaltininkui G.Petrikui. Daug ką žinantis ir kai kam labai nepatogus „Laisvasis laikraštis“ teigia, jog aferistas, nusipirkęs namą Anglijoje, ramiai sau gyvena niekieno netrukdomas. O teismų antstoliai iš G.Petriko kompanijos skolininkų giriasi išieškoję net 50 tūkst. litų! Kukliai nutylint, kad tų skolų daugiau kaip 57 milijonai, t. y. skolos gali būti sugrąžintos tik kas tūkstantajam indėlininkui, arba, dar vaizdžiau, iš 10 litų skolos grąžinamas 1 centas. Bet pakaks kalbėti apie visiems gerai žinomus dalykus. Galima tiktai neabejoti, kad viskas liks kaip buvę. Nuo S.Daukanto gatvės rūmų šeimininko pasikeitimo niekas nepriklauso. Netgi jeigu pavyktų pakeisti Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Valstybės saugumo departamento viršininkus. Mat naujai išrinktojo Prezidento aplinkoje jau seniai kalbama, kad šiuos vadovus reikia keisti. Netgi užsimenama apie konkrečias kandidatūras. Seimo kuluaruose kalbama, jog STT vadovo Valentino Junoko kėdė atiteks buvusiam jo pirmtakui Juozui Gaudučiui, o Mečį Laurinkų pakeis dabartinis jo pavaduotojas Arvydas Pocius. Tiesa, po Vasario 16-osios ir medalių lietaus pakeisti minėtus pareigūnus taps sunkiau ir kebliau. Juk prezidentas V.Adamkus abu juos apdovanojo gana aukštais Lietuvos valstybės apdovanojimais. Tiesa, laukiant tų ar kitų personalinių pasikeitimų valdžios viršūnėse, Seime jau sklinda šnekos, jog reikia atitaisyti buvusių Seimo narių klaidas ir pakeisti Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovų ir generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Pagal dabar galiojančius įstatymus, šiuos pareigūnus skiria ir atleidžia Prezidentas. Visai galimas dalykas, jog ši tvarka gali būti pakeista. Valdančioji dauguma vargu ar nori matyti šiose kėdėse vien tik naujojo Prezidento žmones. Kitas dalykas, ar ilgai ta valdančioji koalicija išsilaikys. Žiniasklaidoje jau pasirodė parnešimų, jog tarp socialdemokratų ir R.Pakso liberalų demokratų vyksta slaptos derybos dėl galimos bendros koalicijos jau šį rudenį. Tiesa, Seimo Pirmininkas tai neigia, teigdamas, jog po dabartinės koalicijos pamatais niekas nesikasa. Tačiau nebūna dūmų be ugnies. Aišku, kol kas Premjero partijai nėra jokio reikalo keisti koalicijos partnerius. Juk Liberalų demokratų frakcija, irgi kol kas, labai negausi, o jeigu dar dalis jos narių atsidurs Prezidentūroje ar dar kokiose šiltose kėdėse, tai iš jos ne kažin kas ir liks. Vargu ar galima tikėtis, kad po naujojo Prezidento inauguracijos prasidės socialliberalų bėgimas pas liberalus demokratus. Jeigu jau ir bėgs, tai bėgs pas „socialiai artimus“ - socialdemokratus. Kaip tai jau padarė vienas socialliberalų šulų G.Dalinkevičius.
Viena aišku, jog netrukus kai kurių valdžios kėdžių šeimininkai gali pasikeisti. Aišku, jeigu to panorės ne naujasis Prezidentas, o Premjeras. Jis gali sutikti su kai kuriais kosmetiniais pakeitimais netgi jo vadovaujamoje Vyriausybėje, tačiau svarbiausių postų „ant bangos“ atsidūrusiems liberalams demokratams tikrai neatiduos. Todėl tuščiomis reikėtų vertinti kai kurių R.Pakso mylėtojų ambicijas matyti ūkio ministro kėdėje E.Maldeikį, o finansų - J.Lionginą. Tas bruzdesys tęsis dar ilgai, ko gero, iki kitų Seimo rinkimų.
Kol kas visas parakas skiriamas inauguracijos iškilmėms, kuriomis žadama net pasaulį nustebinti. Inauguracijos komisijos pirmininkė D.Kutraitė-Giedraitienė pareikalavo visų turimų karo aviacijos lėktuvų ir sraigtasparnių skrydžių virš Vilniaus. Sostinės meras su tuo ilgokai nesutiko, tačiau po to nusileido. Buvę išrinktojo Prezidento bendražygiai liberalai būsimą inauguraciją irgi vadina teatralizuotu šou. Štai Seimo narys liberalas Eligijus Masiulis aiškino, jog būsimasis Prezidentas galėtų atsisakyti pompastikos, kuria jau visiškai pasinaudojo rinkimų kampanijos metu. Tuo labiau kad šios pompastikos išlaidas padengs mokesčių mokėtojai. Pasak E.Masiulio, Prezidento inauguracija tikrai gali būti kuklesnė, juk ne monarchą karūnuojame. Jis sakė: „Jei R.Paksas save pateikė kaip „paprastų žmonių Prezidentą“, tai toks ir turėtų būti. Suprantu išrinktojo šalies vadovo aistrą aviacijai, tačiau jei kitas Prezidentas bus jūreivis, tai gal Nerimi ir Vilnele per jo inauguraciją turėtų plaukti kariniai laivai?“
Iš tiesų darosi keista, kai dėl inauguracijos „ant blakstienų“ buvo pastatyta visa Lietuva. Tarsi nebebūtų labai svarbių valstybei reikalų. Tačiau tie, kurie organizuoja tokius pompastiškus renginius, savo darbą puikiai išmano. Jie žino „liaudies masių“ skonį ir poreikius. Tas pats ir su „darbo žmonių“ laiškais. Konkrečiai su jau minėtu laišku būsimajam Prezidentui dėl reikalavimo grąžinti Kauno holdingo kompanijos pavogtus indėlius. Stebėtis reikia tokių piliečių naivumu. Dėl to nelemto Holdingo jau skaudžiai nukentėjo konservatoriai. Matyt, to ir siekė apgautieji Holdingo indėlininkai, net Seimo ir Vyriausybės langus ketinę išdaužyti. Paradoksalu, bet, rinkimus laimėjus socialdemokratams, tie grūmojimai akimirksniu nutilo. Jau tapo įprastu reiškiniu, kad dėl visko kalti konservatoriai ir V.Landsbergis. O dabar jau ir prezidentas V.Adamkus. Pasirodo, jis kaltas ir dėl potvynių pamaryje, Būtingės terminale trūkusios naftos pumpavimo žarnos, dėl žemų pieno ir mėsos supirkimo kainų bei dar dėl daugelio kitų dalykų. Atrodo, jog nuo šiol dėl visų nelaimių ir vargų bus kaltinamas ne tik V.Landsbergis, bet ir V.Adamkus. Jo nuopelnų, kaip rašė „Klaipėdos“ laikraštyje politikos apžvalgininkas Tautvydas Doniela, „siekiant pakantumo tarp kitaip mąstančių ir santarvės niekas nenorėjo pastebėti. Galiausiai tas pakantumas suklaidino patį Prezidentą - reikia žinoti, su kuo turi reikalą“. Tačiau kur čia viską sužinosi, jeigu pasitelkiamos netgi visokios raganos, astrologės ir burtininkai. Neseniai net keli dienraščiai išspausdino vienos tokios stebuklingos burtininkės, besikalbančios su pačiu Dievu, nuotrauką. Tai kažkokia iš Gruzijos atvykusi L.Lolišvili, nušluosčiusi nosį netgi garsiajai žvaigždžių ir planetų išsidėstymo žinovei A.Zalatorienei. Juk ne juokas, nuotraukoje L.Lolišvili sėdi įsikibusi į parankes R.Paksui ir A.Brazauskui! Pastarasis su naująja žmona žiniuonei netgi Šventąjį Raštą su rusiškai užrašyta dedikacija padovanojo. Ir parašą kirilica suraitė. Lygiai tokį patį, kai pasirašinėjo dalydamasis partijos turtą su Mykolu Burokevičiumi. Todėl nebežinai ką ir galvoti, jeigu aukščiausi valstybės vyrai tarsi Afrikos genčių vadukai apsistato šamanais ir burtininkais. Štai tamstoms ir prognozuojamas informacinės visuomenės modelis! Jeigu tokie dalykai vyks ir ateityje, tai valdžios dvare netrukus gali ir kitų viduramžiškų fokusininkų atsirasti. Pavyzdžiui, alchemikų, iš nieko gaminančių auksą. Nebereikėtų tuomet aimanuoti dėl simbolinių pensijų ar pavogtų indėlių.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija