Atnaujintas 2003 m. vasario 21 d.
Nr.15
(1119)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Gyvybės auka vykdant mokslinę misiją dėl žmonijos gerovės

Erdvėlaivio “Columbia” skrydžio STS-107 astronautas pilotas Viljamas Makulas

Vasario pradžioje katastrofą patyrus Jungtinių Amerikos Valstijų daugkartinio naudojimo erdvėlaiviui „Columbia“, žuvusių septynių astronautų atminimą pagerbė popiežius Jonas Paulius II ir amerikiečių katalikų bendruomenė. Popiežius apie tragediją buvo informuotas netrukus po to, kai vasario 1 dieną naujienų agentūros pranešė, kad erdvėlaivis lūžo ir užsiliepsnojo 16-os dienų numatyto skrydžio pabaigoje, grįždamas į žemės atmosferą, virš Teksaso valstijos, kur turėjo nusileisti. Šventojo Tėvo padėjėjai sakė, kad šią žinią jis sutiko su dideliu liūdesiu ir meldėsi už visus, kurie buvo nelaimės paliesti.
Kitą dieną, susitikęs su tūkstančiais tikinčiųjų Šv. Petro aikštėje, Popiežius išreiškė savo dvasinį artumą žuvusiųjų šeimoms ir draugams. „Liūdnos naujienos apie tragišką Jungtinių Valstijų erdvėlaivio „Columbia“ sprogimą kiekvienam sukėlė stiprias emocijas, - sakė Šventasis Tėvas. – Aš kviečiu visus pasimelsti už aukas, kurios žuvo vykdydamos tarptautinę mokslinę misiją. Šiuo sunkaus išbandymo momentu aš sieloje esu su jų šeimų nariais ir galiu užtikrinti, kad prisimenu juos savo maldose“.

Verčiau skrieti į laimę Amžinybėje, negu laimingai nusileisti žemėje

Daugeliui mūsų yra tekę grožėtis vasaros saulėlydžiu, o žiemą – iš dangaus krintančių snaigių grakštumu. Išties viskas, ką Viešpats sukūrė, gražu ir tvarkinga.
Tačiau visiškai į Jo harmonijos sritį neįeina krintančios iš dangaus subyrėjusio kosminio laivo atplaišos ir netgi sudarkytų kūnų dalys. Toks sukrečiantis vaizdas, iš pirmo žvilgsnio, rodos, prieštarauja Dievo gerumui. Gali kilti klausimas: kodėl gi Dievas septyniems erdvėlaivio ,,Columbia” astronautams, suteikęs didelę dovaną - iš kosmoso aukštybių gėrėtis įvairiaspalvės Žemės reginiais, paskui toje pačioje erdvėje leido, kad tie drąsuoliai staiga žūtų.
Neskubėdami net ir truputį priekaištauti Kūrėjui, pirmiausia prisimename Šventojo Rašto tiesą, jog Viešpats mirties nesukūrė (plg. Išm 1, 13) ir blogis pasaulyje kerojasi nuo neatmenamų laikų dėl to, nes “kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, ir taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo” (Rom 5, 12). Nors pirmapradė kaltė visiems žmonėms užtraukė pasmerkimą, tačiau Nukryžiuotojo meilės auka visiems žmonėms laimėjo nuteisinimą (plg. Rom 5, 18), “įvykdė amžinąjį atpirkimą” (Žyd 9, 12) ir tuo būdu nutiesė išganymo tiltą į Amžinybę, kuris jungia ne tik žemę su dangumi, bet taip pat kiekvieną žmogų ypač su šalia esančiaisiais.
Tai galima pritaikyti ir sudužusio erdvėlaivio “Columbia” astronautų įgulai. Juk jie visi septyni buvo ne tik šio skridimo į kosmosą bendrininkai, tačiau ir skrydžio į amžinybę dalyviai. Vadinasi, kosminio laivo “Columbia” sudužimas - tai ne tik tragedija, bet ir proga krikščionišku žvilgsniu pažvelgti į septynis astronautus, taip netikėtai iškeliavusius į neaprėpiamą Amžinybę.