XXI amžius

Apie dar vieną lėkšto skonio „šventę“

Vasario 14-ąją ir vėl „šventėme“ vadinamąją Šv. Valentino dieną, nes kai kas jau spėjo tam „širdžių ėdikui“ netgi šventojo titulą priklijuoti, nors nė patys dar gerai nežinome, kas iš tikrųjų buvo tas Valentinas. Pagaliau juk ne Valentiną pagerbėme, o padarėme kažkokią lėkšto skonio „makalynę“, pavadindami ją Šv. Valentino diena. Ir vėl mokyklos buvo pilnos šiukšlių su popierinėmis, greit iškarpytomis širdutėmis, ant kurių buvo prirašyta įvairiausių užrašėlių: „Myliu – negaliu“, „Duok man savo lūpytes“, „Bučiuoju tau į…“. Net pradinukas ant nelabai pavykusios iškirpti širdutės keverzojo: „Agne, aš tave myliu“, nė pats nesuvokdamas, ką rašo. Gerai, kad būtų buvę tik tokie užrašymai. Kokių tik „prisipažinimų meilėje“ neprisiskaito mokyklų valytojos, kai visą tą šlamštą reikia iškuopti!..
Kaip ir toje televizijoje, aš, smalsumo vedinas, pateikiau porą klausimėlių moksleiviams, jaunimui ir suaugusiesiems, norėdamas iš jų išgirsti, kas yra Valentinas ir kodėl ši „šventė“ švenčiama? Keli moksleiviai atsakė, jog tai paprasčiausias pakvailiojimas mokykloje ir kad, užklijavus mokytojams ant nosių širdutes, galima išprašyti tos dienos pamokų sutrumpinimo… O paklausus, kas tas Valentinas, išgirdau, kad tai esą visiškai nesvarbu. Svarbu, kad galima pakvailioti… Jau mokyklinį suolą palikęs jaunimėlis Valentino dieną sutapatino su N.Chruščiovo į kosmosą „pamėtėtos“ Valentinos Tereškovos „žygdarbiu“… Kai kas Valentiną sutapatino su kažkokiu Anglijos ar Švedijos princu ir pan. Suaugę vyrai džiaugėsi, kad atsirado dar viena proga išgerti ir kad tas nežinomas Valentinas „atpirks“ jų kaltes prieš žmonas… Na, o alkoholinių gėrimų parduotuvių pardavėjos savo produkciją irgi išdabino širdutėmis, kad tik kuo daugiau nupirktų šampano, vyno, degtinės… Irgi spėta pasinaudoti „Šv. Valentino“ diena, lyg Lietuvoje alkoholinių gėrimų pardavimas būtų problema…
Taigi švenčiame Lietuvoje Valentino dieną, net nežinodami, kas tas Valentinas ir kokia intencija tai darome. Gaila, kad Dievo mums dovanotą gyvenimo dieną paverčiame kažkokiu mums patiems nesuprantamu balaganu.

Pranciškus ŽUKAUSKAS
Šilalė