Keletas neretorinių klausimų
Vakarų šalyse sklandžiai organizuotuose
protesto mitinguose dalyvavo per šešis milijonus žmonių. Vien
Londone į gatves išėjo vienas milijonas, keikdamas prezidentą
Bušą ir smerkdamas jo ketinimus pradėti karą su Iraku.
Be jokios abejonės, karas yra nelaimė kariaujančioms tautoms ir
didis nerimas visam pasauliui. Tai abėcėlinė, deja, tik teorinė
tiesa. Jos aiškinti neverta. O keletas toli gražu ne retorinių
klausimų praverstų.
Kodėl tos demonstracijos kaip du vandens lašai panašios į šaltojo
karo metais sovietų spec. tarnybų organizuotus taikos šalininkų
judėjimus? Ar tai nekelia įtarimų, kad tokių protesto demonstracijų
užsakovas ir visa kuo aprūpintojas buvo ir liko tas pats?
Kodėl dėl tebesitęsiančio kolonijinio karo Ičkerijos Respublikoje,
kurį galima pavadinti atviromis civilių gyventojų skerdynėmis,
jokioje Vakarų, o tuo labiau Rytų valstybėje nebuvo jokių protesto
demonstracijų? Miestai sugriauti, išlikusieji gyvenamieji būstai
tebesprogdinami, pusė nedidelės, bet narsios tautos pabėgėliai.
Nejaugi pasaulio akivaizdoje čečėnų kraujas, kaip ir lietuvių
pokario metais, yra bevertis?
Ar rasis abejojančiųjų, kad teroristai, masiškai žudantys nekenčiamos
šalies gyventojus, nėra ateiviai iš kitų planetų? Jie yra Žemės
gyventojai ir randa prieglobstį kurios nors valstybės teritorijoje.
Ar tokiu atveju šalis, planuojanti terorą kaip politikos įrankį,
gali likti neišaiškinta, nenubausta?
Atgrasymo strategijos esmė tokia: jei kas išdrįs užpulti, gaus
triuškinantį atsaką. Po Pasaulio prekybos centro sunaikinimo atgrasymo
teorija tapo bevertė. Ar atsiras šalis, kuri sutiktų laukti, kad
teroristų smūgiu būtų sunaikinta kelių milijonų sostinė? Ir tik
dėl to, kad po katastrofos jau teisėtai galima būtų sutriuškinti
užpuoliką? Ar ne po to buvo susivokta, kad tik prevencinėmis priemonėmis
galima užkirsti kelią organizuoto masinio teroro akcijoms? Kurios
šalies gyventojai atleistų savo vyriausybei, nesiėmusiai būtinų
priemonių savo piliečių apsaugai užtikrinti?
Mūsų Žemė tolydžio tampa vienu dideliu kaimu, kuriame padegėjai
kelia didelį pavojų visoms sodyboms. Tad ar reikia aiškinti, koks
pavojus gresia visam kaimui, kai bakteriologinis, cheminis ir
branduolinis ginklai patenka į nusikaltėlių rankas?
Edmundas SIMANAITIS
Jonava
© 2003 "XXI amžius"