Atnaujintas 2003 m. vasario 21 d.
Nr.15
(1119)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Griaunamas ne tik NATO aljansas, bet ir Europos Sąjunga

Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas grubiai užsipuolė Vilniaus dešimtuko - Rytų ir Vidurio Europos valstybes už jų išreikštą pritarimą Jungtinių Valstijų pozicijai Irako klausimu. Ž.Širakas netgi užsiminė, jog šalims kandidatėms geriau patylėti, nes jos gali būti ir nepriimtos į ES. Kai kuriems Vakarų, o ypač Vašingtono politikams toks Prancūzijos prezidento elgesys, kartu su Vokietijos kancleriu G.Šrioderiu neseniai sukėlusiais krizę NATO aljanse, darosi visiškai nesuprantamas. Kaip ir vasario 8 dieną paskelbtas bendras Paryžiaus, Berlyno ir Maskvos pareiškimas, kuriame nutarta kartu priešintis JAV politikai Irako klausimu. Praėjusį antradienį paskelbtas Ž.Širako pareiškimas parodė, kad jis siekia suskaldyti ir Europos Sąjungą. Netgi naujasis Ž.Širako sąjungininkas Rusijos prezidentas V.Putinas, bent jau kol kas, nedaro panašių pareiškimų neseniai išsivadavusių nuo komunizmo valstybių atžvilgiu.
Manoma, kad šis Prancūzijos prezidento akibrokštas padarytas suderinus jį su Vokietijos kancleriu G.Šrioderiu, irgi pasukusiu prorusiškos orientacijos keliu. Kažkodėl Ž.Širakas, užsipuldamas ir suniekindamas Vilniaus dešimtuko šalis, to nepadarė kitų Europos Sąjungos valstybių – Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Danijos ir kitų Vakarų šalių, palaikančių Vašingtono poziciją Irako atžvilgiu.
Vienas Vokietijos opozicinės Krikščionių demokratų partijos lyderių Volfgangas Šoiblė įspėjo, kad tokia priešiška pagrindiniam Vakarų sąjungininkui Vašingtonui politika yra labai pavojinga visos Europos saugumui bei stabilumui. Žinomas Vokietijos istorikas A.Baringas pareiškė, kad kancleris G.Šrioderis, kaip ir Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas, savo sąjungininke pasirinkę Rusiją, absoliučiai nepagalvoja, kuo tai gali baigtis visai Europai. Pasak A.Baringo, Rytų Europos valstybių vadovai, pagrįstai pasirinkę JAV kaip savo pagrindinę sąjungininkę, elgiasi teisingai ir kur kas apdairiau nei Ž.Širakas su G.Šrioderiu, griaunančiais transatlantinius ryšius.
Ilgokai tylėjęs prabilo ir buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis. Pirmiausia jis įspėjo, jog taip elgiantis ir kuriant Maskvos – Berlyno – Paryžiaus ašį griaunamas jėgų santykis Europoje, pirmiausia Rusijos naudai.
H.Kolis negailestingai sukritikavo kanclerį G.Šrioderį už jo itin pavojingą suokalbį su Maskva. Beatodairiškos Paryžiaus ir Berlyno antiamerikietiškos politikos pasekmės gali būti labai liūdnos ne tik Vakarų Europai, bet visų pirma Rytų Europai, ypač Baltijos valstybėms. Paskutinis Ž.Širako pareiškimas aiškiai rodo, jog Rytų Europą ketinama palikti „pilkojoje zonoje“ ir priversti ją pasiduoti Maskvos malonei. Šitą pavojų puikiai supranta Vašingtone. Todėl JAV vis labiau orientuojasi į naujas NATO nares Lenkiją, Čekiją ir Vengriją bei būsimąsias NATO nares – Baltijos šalis ir kitas Rytų Europos valstybes. Ypač JAV palaiko ir remia Lenkiją, tampančią svarbiausia atlantizmo atrama Europoje.
Šiaip ar taip, iškilo rimtas pavojus valstybėms, ketinančioms tapti ES narėmis. Tą patvirtino ir Prancūzijos gynybos ministrė M.A.Mari, įsakmiai priminusi šalims kandidatėms, jog Vilniaus dešimtuko šalys, remiančios JAV dėl Irako, labai rizikuoja savo naryste Europos Sąjungoje. Šis Prancūzijos gynybos ministrės pareiškimas buvo paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po skandalingos Ž.Širako kalbos. Tai reiškia, jog tai yra ne Ž.Širako retorika ar asmeninė nuomonė, o kryptinga Prancūzijos vyriausybės oficiali politika. Nieko gero šalims kandidatėms nežada ir Europos Komisijos pirmininkas Romanas Prodis. Jis faktiškai solidarizavosi su Ž.Širaku, pareiškęs, kad jį „labai nuliūdino“ šalių kandidačių į ES pozicija, remiant JAV Irako klausimu. Apskritai Rytų Europoje jaučiamas pagrįstas nusivylimas Prancūzijos ir Vokietijos požiūriu į šalis kandidates. Jos tikėjosi, kad bus pakviestos į ES aukščiausiojo lygio susitikimą kaip lygiavertės partnerės, tačiau, Paryžiui ir Berlynui reikalaujant, to neįvyko. Aiškiai siekiama „laužyti rankas“ šalims kandidatėms, norint priversti pasiduoti Prancūzijos ir Vokietijos diktatui. Dabar toms valstybėms iškilo sunkus galvosūkis. Gali žlugti ne tik narystė ES, bet ir NATO, nes įstojimo į šias organizacijas dokumentus turi ratifikuoti ES ir NATO šalių parlamentai. Vargu ar galima tikėtis, bent šiuo metu, kad Prancūzijos parlamentas ratifikuotų tokias sutartis. Juk Ž.Širakas aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad šalys kandidatės į Europos Sąjungą labai klysta, manydamos, kad jau balandžio 16 dieną Graikijoje jos bus pakviestos pasirašyti stojimo sutartį.
Įdomi buvo kai kurių Lietuvos politikų reakcija į tokią akiplėšišką Ž.Širako kalbą. Seimo narys A.Saudargas šią kalbą apibūdino kaip pasakytą „pasikarščiavus“ ir „nepavojingą Lietuvai“, o Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas pavadino ją „retorika“. Tokiam patyrusiam politikos žinovui kaip Č.Juršėnas turėtų būti aišku, jog Prancūzijos prezidentas - ne koks nors Libijos ar kitos kurios nors Afrikos valstybės diktatorius, kuris kalba, kas jam „užeina ant seilės“. Be jokios abejonės, šis Prancūzijos prezidento pareiškimas buvo ne kartą svarstytas ir atsirado ne šiaip sau. O Paryžiaus siekis išstumti JAV iš Europos būtų pats blogiausias variantas Rytų ir Vidurio Europos valstybėms.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija