XXI amžius

Nepalaužiama čečėnų tauta

Rusijos vykdomas kolonijinis karas ir genocidas Čečėnijoje neturi analogų pasaulio istorijoje. Tai prasidėjo daugiau kaip prieš 300 metų, kai carinė Rusija pradėjo karus Čečėnijoje.
Čečėnija 1859 metais praranda nepriklausomybę po beveik 100 metų trukusio Rusijos kolonijinio karo, kai iš trijų milijonų čečėnų liko apie 116 tūkstančių. Čečėnai dažnai sukildavo prieš pavergėjus.
1944 m. vasario 23-25 d. sovietai ištrėmė į Kazachstaną, Sibirą ir Vidurinę Aziją visus čečėnus (520 tūkstančių). Šioje trėmimo operacijoje dalyvavo apie 200 tūkst. Raudonosios armijos, NKVD ir KGB karininkų ir kareivių. Per trylika tremties metų žuvo apie 70 proc. ištremtųjų.
1991 m. lapkričio 1 d. Čečėnijos tauta atkuria nepriklausomybę. Išrenka Prezidentą, Parlamentą, sudaroma Vyriausybė.
1994 m. gruodžio 11 d. Rusija prieš Čečėniją pradeda kolonijinį karą, trukusį dvejus metus.
1996 m. balandžio 21 d. Rusija, sukūrusi naujausias žudymo technologijas, nužudo Čečėnijos Respublikos Ičkerijos pirmąjį prezidentą Džocharą Dudajevą. Įklimpęs kovų veiksmuose ir patyręs gėdą viso pasaulio akyse, B.Jelcinas įsako nužudyti Dž.Dudajevą. Vienas iš projektų – susekti kalbančio palydoviniu telefonu Dž.Dudajevo koordinates ir susprogdinti jį raketomis iš naikintuvų. Prietaisui pagaminti buvo paskirta 1,2 milijono JAV dolerių. 30 specialistų kolektyvas pagamino prietaisą ir bandymo metu buvo pataikyta į nedidelį taikinį. Po dviejų savaičių į kalbantį telefonu prezidentą buvo paleistos dvi raketos, kurių viena įsmigo greta ir nesprogo, o kita pataikė į prezidento ”Nivą” ir nužudė už kelių metrų buvusį Dž.Dudajevą. Balandžio 22 dieną B.Jelcinas Chabarovske, per oficialius pietus sužinojęs apie Dž.Dudajevo nužudymą, paprašė žodžio ir pasakė tostą, teigdamas: ”Šiandien mums šventė”... Netrukus pasaulis sužinojo apie čečėnų vado žūtį.
1997 m. gegužės 12 d. Rusijos Federacijos prezidentas B.Jelcinas ir Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidentas A.Maschadovas Maskvoje pasirašė Taikos ir tarpusavio santykių sutartį tarp Rusijos Federacijos ir Čečėnijos Respublikos Ičkerijos.
Tačiau Rusijoje atsiranda interesų grupių, siekiančių destabilizuoti padėtį ir sugrąžinti Čečėniją į imperiją.
1999 metų vasarą Rusija dirbtinai sukelia Dagestano įvykius ir rugsėjo mėnesį, sulaužiusi Taikos sutartį, pradeda karo veiksmus, tebesitęsiančius ligi šiol. Rusijoje Čečėnija paverčiama kozirine korta valdžių ir politikų nemokšiškumui užglaistyti. B. Jelcinas paskiria KGB pulkininką V.Putiną premjeru ir paveda įvesti ,,tvarką“. V. Putino ,,žygdarbiai“ Čečėnijoje tampa tramplinu į prezidento kėdę. Šimtatūkstantinė kariauna Čečėniją pavertė kolonijinio karo veiksmų placdarmu. Čia mėginama naujausia Rusijoje sukurta ginkluotė ir tarptautinėmis konvencijomis uždrausti ginklai, buvo naudojamas cheminis ginklas. Nuo 1999 m. gruodžio Rusija išžudė apie 300 tūkstančių čečėnų, padarė žalos maždaug už 300 milijardų JAV dolerių. Sunaikinti miestai, miesteliai, kaimai. 80 proc. žmonių tapo pabėgėliais. Naikinamas istorinis ir kultūrinis paveldas. Genocidas, smurtas, prievartavimas, sadizmas, vagystės, šantažas, pasityčiojimas – tai kasdieniai Rusijos kariaunos veiksmų principai ir metodai.
Per tuos karo metus ne kartą buvo susirinkusi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, ir visuose posėdžiuose buvo keliamos Rusijos kolonijinio karo problemos ir pasekmės Čečėnijoje. 2002 metų pabaigoje Rusija sumanė gudrų veiksmą – surengti Čečėnijoje referendumą ir juo patvirtinti konstituciją. Reikia manyti, kad toje konstitucijoje Čečėnijos Respublika Ičkerija bus pavadinta Rusijos Federacijai pavaldžia valstybe arba sritimi. Tuo referendumu siekiama panaikinti nepriklausomos Čečėnijos juridinį egzistavimą, panaikinant teisėtai išrinkto prezidento, parlamento ir vyriausybės galias bei anuliuoti prezidentų B.Jelcino ir A.Maschadovo dviejų suverenių valstybių 1997 metų Taikos sutartimi apibrėžtą ir įvardytą nepavaldumą viena kitai.
Daugelis valstybių, tarp jų ir Rusija, įsipareigojo nebežudyti nuteistų galvažudžių, banditų, prievartautojų. Rusijai Čečėnijoje galima žudyti taikius žmones, prievartauti, naikinti istorinį paveldą – ir jokios atsakomybės. Kodėl galioja dvigubos teisės, dvigubi standartai? Pasaulio didieji eina į bažnyčią, ir V.Putinas nueina į cerkvę. Ką jie ten veikia, ar gauna nuodėmių atleidimą? Bet kuo dėti čečėnai?! Kur brolybė, meilė artimam, pavergtam, skriaudžiamam, kenčiančiam?
Rusijos valdžia už karą Afganistane 300 kariškių apdovanojo Didvyrio žvaigžde, o už kolonijinį karą ir genocidą Čečėnijoje jau 500 kariškių gavo Didvyrio žvaigždes. Netgi Rusijos ir Maskvos patriarchas Aleksijus II apdovanojo bažnytiniais ordinais čečėnų tautos budelius ir laimino juos karui. Šimtai tūkstančių galvažudžių rusų už ,,žygdarbius“ Čečėnijoje buvo apdovanoti kitokiais ordinais ir medaliais.
Bet artėja diena, kai Čečėnija atstatys nepriklausomybę ir kai Rusija bus teisiama už kolonijinį karą ir genocidą Čečėnijoje.
Vasario 21 d. 9.30 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje rengiama konferencija „Čečėnijos problema kaip teisės paneigimas“ (59-osioms čečėnų tautos trėmimo metinėms paminėti).

Leonas KEROSIERIUS,
Čečėnijos nepriklausomybės rėmimo Vilniaus komiteto narys