Pasaulio lietuvių dainų šventei artėjant

Tęsiant reikšmingą mūsų krašto kultūros tradiciją, birželio 30 – liepos 6 dienomis Vilniuje rengiama Pasaulio lietuvių dainų šventė. Šventėje numatytos Folkloro dienos (Sereikiškių parke), Ansamblių vakaro (Kalnų parke), Šokių dienos (Žalgirio stadione), Dainų dienos (Vingio parke) programos. Taip pat tradicinės eitynės, liaudies meno paroda, chorų konkursas ir daug kitų renginių. Įvairiose programose dalyvaus apie 26 tūkst. atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio valstybių.
Dainų ir šokių šventės Lietuvoje gyvuoja jau 78 metus, nuo 1924 metų, kai buvo surengta pirmoji Dainų diena. Nuo pirmosios Dainų dienos jau yra surengta 15 dainų ir šokių šventimo renginių. Laikui bėgant, dainų ir šokių šventimo tradicija Lietuvos kultūroje įsitvirtino ir išsiplėtojo: nuo vienos dienos renginio, kuriame dainavo tik chorai, iki penkių dienų šventimo, per kurias yra surengiama daugiau kaip dešimt įvairių koncertų ir kitų renginių. Lietuvai atstačius nepriklausomybę 1990 metais, Dainų ir šokių švenčių tradicijos ėmė plėstis į naujas meno sritis.
Kalbant apie Dainų šventę pilietiniu ir politiniu požiūriu, ypač okupacijos metu, ji buvo lyg slaptas ginklas nacionaliniam identitetui palaikyti ir nepriklausomybės siekiams ginti. Manoma, kad nemažas Dainų šventės tradicijos nuopelnas yra 1990 metais įvykęs trijų Baltijos šalių nepriklausomybių atstatymas kaip “dainuojančios revoliucijos” pasekmė.
Laikantis šiuolaikinės Dainų ir šokių šventės tradicijos, pasibaigus pagrindiniam renginiui kaip kulminaciniam šventės akcentui, Vilniuje, visoje Lietuvoje, t.y. jos kultūros, švietimo institucijose, visuomeninėse organizacijose pradedama rengtis ateinančiam renginiui. Chorai, šokių kolektyvai, instrumentinės muzikos ansambliai rengia naują repertuarą. Jiems suteikiama metodinė parama, pasirūpinama naujų meno kūrinių įsigijimu ir jų išleidimu, kolektyvų vadovams rengiami mokomieji seminarai. Paprastai šventei rengiasi beveik visi mėgėjų meno kolektyvai, tačiau visų, norinčių dainuoti ir šokti, pakviesti į Vilnių neįmanoma. Prieš renginius Vilniuje visiems mėgėjų meno kolektyvams surengiamos apžiūros, kurių metu atrenkami pajėgesni kolektyvai. Pastaruoju metu į Dainų ir šokių šventę Vilniuje suvažiuoja vidutiniškai apie 30 tūkst. meno mėgėjų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, į šventę suvažiuoja lietuvių iš penkiolikos pasaulio šalių, todėl ji įgavo Pasaulio lietuvių dainų šventės statusą. Šventės rengiamos kas ketveri metai liepos pradžioje Vilniuje, į renginius taip pat įtraukiant ir Valstybės dienos paminėjimą liepos 6-ąją dieną.
Pirmoji pagrindinių renginių diena būna Folkloro diena, į kurią suvažiuoja apie keturis tūkstančius autentiško folkloro atlikėjų. Ši diena turi tradicinę savo vietą – tai nuo XIII – XVI amžių susiformavusi Lietuvos valdovų pilių teritorija, kurioje yra gražus ir senas Sereikiškių parkas. Folkloro dienos tikslas – pademonstruoti keturių Lietuvos regionų (Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Dzūkijos) iki šių dienų išlikusių liaudies dainavimo ir šokio tradicijų savitumą. Kiekvienam regionui skiriama tam tikra atskira erdvė, kurioje šventės dalyviai stengiasi išskleisti ir parodyti atitinkamai savo krašto, miestelių, kaimų folklorinės tradicijos specifiškumą. Folkloro atlikėjams koncertuojant, tuo pačiu metu vyksta liaudies dailės, amatų mugė ir demonstravimas, žiūrovai gali pasivaišinti tradiciniais valgiais ir gėrimais. Ši diena yra labai populiari ir mėgstama dėl natūralaus, betarpiško atlikėjų ir žiūrovų bendravimo, laisvos atmosferos ir sudarytų galimybių įsitraukti į šventės vyksmą žiūrovams.
Tą pačią Folkloro dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma liaudies meno paroda, kuri dar veikia ir pasibaigus šventiniams renginiams. Į liaudies meno parodą atrenkami meniškai reikšmingi darbai iš muziejų fondų. Liaudies meno parodose vidutiniškai dalyvauja apie 500 liaudies menininkų, eksponuojama apie 1500 kūrinių.
Trečiasis pagrindinis renginys – Liaudies dainų ir šokių ansamblių vakaras. Tradicinė vieta – netoli nuo Valdovų pilių teritorijos, istorinio Vilniaus centro, esanti Kalnų parko estrada, pasižyminti labai gražiu kraštovaizdžiu ir sudaranti natūralų amfiteatrą režisuotiems renginiams atlikti.
Dainų ir šokių ansamblių atliekamo repertuaro pagrindas – stilizuotas, harmoningas, modifikuotas folkloras, jį imituojanti autorinė kūryba, originalūs kūriniai. Programos rengiamos paprastai teminės, pasirenkant kaip pagrindą darbo, šeimos ar kitus papročus. Ansamblių vakare dalyvauja vidutiniškai trys tūkstančiai atlikėjų. Vieną ansamblį gali sudaryti nuo 10 iki 70 narių. Kadangi Ansamblių vakaras sutraukia daug žiūrovų, o vietų skaičius Kalnų parko estradoje yra ribotas, kartais šio vakaro programa rodoma du kartus.
Šokių dienos koncertas vyksta Žalgirio stadione. Tai masinis vieningos kompozicijos įvairaus amžiaus šokėjų pasirodymas. Pasirodymo scenarijus sudaromas laikantis vienos bendros temos, kuri dažniausiai pasirenkama remiantis liaudies kūrybos palikimu. Masines kompozicijas kuria choreografai, stilizuoto liaudies šokio profesionalai. Šokių dienoje dalyvauja įvairaus amžiaus šalies tautinių šokių ansambliai – nuo mažų vaikų iki senyvo amžiaus žmonių – iš viso apie devynis tūkstančius šokėjų. Ši diena yra žiūrovų mėgstama dėl savo spalvingumo, gražių tautinių rūbų ir stadiono aikštėje šokėjų “piešiamų” aikštės kompozicijų įvairumo.
Baigiamasis Dainų šventės akcentas – Dainų diena, kuri tradiciškai vyksta Vingio parke, specialiai Dainų dienai pastatytoje estradoje. Dainų dieną vidutiniškai dainuoja apie 400 chorų, iš viso apie 1500 atlikėjų, t.y. – vaikų, jaunimo, moterų, vyrų ir mišrūs chorai. Joje tradiciškai atliekamos harmonizuotos liaudies dainos, klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių sukurti kūriniai chorams. Didžioji dalis chorinių dainų atliekama a capella, kitoms pritaria pučiamųjų ar simfoninis orkestras. Atskiras dainas diriguoja skirtingi dirigentai. Dainų atlikimo, apskritai visos dienos sėkmę lemia režisieriaus, dailininko, dirigentų išradingumas. Jie ir sukuria bendrą emocinę ir meninę renginio būseną.
Dainų dienos programa vyksta apie keturias valandas. Jai pasibaigus prasideda spontaniškas visų į Vingio parką susirinkusių žmonių dainavimas, trunkantis dar kelias valandas. Atliekamos populiarios autorinės, liaudies dainos, romansai, mėgstamos pramoginės muzikos melodijos.
Dainų šventėje vyksta ir papildomi renginiai.
Pavyzdžiui, pirmąją dieną į Vilnių suvažiavę dalyviai aplanko Rasų kapines ir Antakalnio memorialą, pagerbdami garbingus valstybės ir kultūros veikėjus, kovotojus už Lietuvos Nepriklausomybę. Tradicija minėti tautos patriarchus, žymius žmones ir kovotojus už laisvę yra kilusi iš labai gilių liaudies kultūros klodų. Pagerbti mirusiuosius – labai archajiškas lietuvių liaudies paprotys, kurio visuotinai laikomasi iki pat šių dienų.
Pirmąją susibūrimo dieną dar vyksta keletas mažesnių renginių. Tai muzikos vakaras Vilniaus universiteto P.Skargos kieme, pramoginių dainų šventinis koncertas Jaunimo teatre ir pan.
Antrąją susibūrimo dieną, prieš prasidedant Folkloro dienai, dainų ir šokių šventimo renginių vadovai, svečiai, kolektyvų atstovai yra priimami Lietuvos Prezidento. Čia jiems įteikiamos regalijos, jie pasveikinami, jiems palinkima sėkmės.
Dainų šventės renginius aplanko Prezidentas, Lietuvos Seimo nariai, daug garbingų kultūros ir meno žmonių. Renginių dienomis organizuojamas mišrių ir lygių balsų chorų konkurso baigiamasis turas Nacionalinėje filharmonijoje. Šiame pasirodyme dalyvauja specialistai ir išprusę choro meno mėgėjai.
Paskutinę renginių dieną vyksta masinės eitynės iš Arkikatedros aikštės į Vingio parką, kuriame visą vakarą vyksta Dainų diena. Eitynės trunka apie tris valandas. Dainininkai, šokėjai ir kiti atlikėjai žygiuoja susibūrę į atskirų Lietuvos rajonų, kolektyvų delegacijas. Gausiai susirinkę miesto gyventojai ir svečiai sveikina eitynių dalyvius.
Dainų ir šokių šventės renginiai ir visos prieš ją vykstančios mažesnio masto regioninės šventės, konkursai, peržiūros buvo ir yra svarbiausi renginiai, kuriuose vilkima tautiniu kostiumu. Šventės renginiams ir parengiamajam laikotarpiui atspindėti specialiai išleidžiama knyga ir laikraštis.

„XXI amžiaus“ informacija

© 2003 "XXI amžius"