|
Istoriografijos
fenomenas istoriko monografija apie parapiją
Kovo 27 dieną Vytauto Didžiojo
karo muziejus pakvietė į monografijos Nemunaitis ir jo parapija,
skirtos šios parapijos 380-osioms metinėms, pristatymą. Šios dviejų
tomų, kurių kiekvienas yra per tūkstantį puslapių, knygos, išleistos
Lietuvių katalikų mokslo akademijos, autorius yra istorikas, humanitarinių
mokslų daktaras, docentas Sigitas Jegelevičius. Savo mintimis
apie S.Jegelevičiaus knygą dalijosi Lietuvių katalikų mokslo akademijos
atstovas dr. M.Bloznelis, buvę S.Jegelevičiaus studentai: Vytauto
Didžiojo karo muziejaus Naujausių laikų karybos istorijos skyriaus
vedėjas A.Morkūnas ir to paties skyriaus darbuotoja A.Jurevičiūtė
bei kiti svečiai, kurių nuotaikas skaidrino etnografinis ansamblis
Ainiai.
|
|
Įkurtas
Geležinio Vilko paminklo paramos fondas
|
1971 metų kovas. Režisierius Justinas Bautrėnas
po radijo spektaklio Kai kukuoja gegutė įrašo
|
Praėjusių metų vasario 22
dieną režisierius Justinas Bautrėnas įkūrė Geležinio Vilko paminklo
paramos fondą. Apie tai kalbamės su režisieriumi Justinu Bautrėnu.
Prašome papasakoti, kaip
jums kilo sumanymas įkurti šį fondą.
Ekskursijų vadovai dažnai pasakoja įspūdingą Vilniaus įkūrimo legendą,
kurią galima dar kartą prisiminti.
Kur šiandien dunkso Vilniaus mūrai, dar XIII šimtmetyje ošė girios.
Šimtamečiai ąžuolai saugojo Lietuvos ramybę. Čia maurojo taurai,
kaukė vilkai, slankiojo meškos. Šiuose miškuose vieną dieną medžiojo
kunigaikštis Gediminas. Su savo dvariškiais visą dieną vaikė žvėris.
Nuo Gedimino aštraus kalavijo krito didžiulis tauras. Vakare pavargę
medžiokliai sumigo. Gediminas susapnavo tokį sapną: ant kalno, kur
jis nukovė didžiulį taurą, staugė geležinis vilkas. Jo staugimas
buvo toks galingas, kad skambėjo aplinkiniai miškai. Atrodė, kad
jame staugia šimtas vilkų. |
|
Pasaulio
lietuvių dainų šventei artėjant
Tęsiant reikšmingą mūsų krašto kultūros
tradiciją, birželio 30 liepos 6 dienomis Vilniuje rengiama Pasaulio
lietuvių dainų šventė. Šventėje numatytos Folkloro dienos (Sereikiškių
parke), Ansamblių vakaro (Kalnų parke), Šokių dienos (Žalgirio stadione),
Dainų dienos (Vingio parke) programos. Taip pat tradicinės eitynės,
liaudies meno paroda, chorų konkursas ir daug kitų renginių. Įvairiose
programose dalyvaus apie 26 tūkst. atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio
valstybių.
Dainų ir šokių šventės Lietuvoje gyvuoja jau 78 metus, nuo 1924
metų, kai buvo surengta pirmoji Dainų diena. Nuo pirmosios Dainų
dienos jau yra surengta 15 dainų ir šokių šventimo renginių. Laikui
bėgant, dainų ir šokių šventimo tradicija Lietuvos kultūroje įsitvirtino
ir išsiplėtojo: nuo vienos dienos renginio, kuriame dainavo tik
chorai, iki penkių dienų šventimo, per kurias yra surengiama daugiau
kaip dešimt įvairių koncertų ir kitų renginių. Lietuvai atstačius
nepriklausomybę 1990 metais, Dainų ir šokių švenčių tradicijos ėmė
plėstis į naujas meno sritis.
Kalbant apie Dainų šventę pilietiniu ir politiniu požiūriu, ypač
okupacijos metu, ji buvo lyg slaptas ginklas nacionaliniam identitetui
palaikyti ir nepriklausomybės siekiams ginti. Manoma, kad nemažas
Dainų šventės tradicijos nuopelnas yra 1990 metais įvykęs trijų
Baltijos šalių nepriklausomybių atstatymas kaip dainuojančios revoliucijos
pasekmė. |
|
Kovas
Frankofonijos mėnuo Kaune
Visada labai smagu susitikti su
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos nariais, nesvarbu kur: Lietuvoje
ar Prancūzijoje, sakė Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje A.SkaisgirytėLiauškienė,
atidarydama šių metų Frankofonijos dienas Kaune. Ambasadorė Kauno
visuomenę pakvietė į diskusiją tema Susikryžiavę žvilgsniai: Lietuva
ir Prancūzija Europos Sąjungos kontekste. Pokalbyje apie Europos
Sąjungą, Lietuvos galimos narystės privalumus dalyvavo ir Lietuvos
užsienio reikalų ministerijos atstovai, Lietuvos ir Prancūzijos
asociacijos nariai.
Ambasadorė apžvelgė Prancūzijos aktualijas ir Lietuvos bei Prancūzijos
santykius, kaip jie matomi žiūrint iš Paryžiaus. Pasak jos, ekonominesocialine
prasme mūsų problemos panašios.
|
|