Atnaujintas 2003 m. balandžio 2 d.
Nr.26
(1130)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra
Istorijos vingiai
Švietimas
Mums rašo



PRIEDAI


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Krikščionys ir Irako karas

Šiame numeryje:

Istoriografijos fenomenas – istoriko monografija apie parapiją

Pasaulio lietuvių dainų šventei artėjant

Kovas – Frankofonijos mėnuo Kaune

Pagerbti Metų mokytojai

Neatsakinga rašliava

Dėl dešiniųjų politinių jėgų konsolidacijos

Dėl valstybinės kalbos ignoravimo požymių

Kelti šviesiųjų vertybių link

Sielos atodangos

Irakiečiai džiugiai sutiko
humanitarinę pagalbą atvežusius britus

Nuncijus palaiko ryšius su tikinčiaisiais

Kaip jau buvo pranešta, nepaisant karo veiksmų, Bagdade likęs Vatikano nuncijus arkivyskupas Fernandas Filonis bando palaikyti ryšius su Irako krikščionių vyskupijomis ir parapijomis. Nežiūrint amerikiečių karinių oro pajėgų bombardavimo, kiek leidžia sąlygos, jis netgi aplanko kai kurias parapijas šalies sostinėje, susipažįsta su esama padėtimi ir, kiek gali, koordinuoja humanitarinės bei dvasinės paramos teikimą kenčiantiems žmonėms.
Arkivyskupas F.Filonis ir kiti Bagdade likę katalikų ganytojai - lotynų apeigų katalikų arkivyskupas Žanas Benžaminas Sleimanas ir chaldėjų katalikų vyskupas augziliaras Šlemonas Vardunis tarptautinėms žinių agentūroms pranešė, jog daugelis sostinės krikščionių paliko miestą. Jie turi giminių kaimuose, kur yra saugiau, nes ten nebūna bombardavimų. Be to, krikščionys bijosi galimų musulmonų ekstremistų keršto išpuolių, todėl telkiasi kompaktiškai gyvenamose šiaurinio Irako krikščionių bendruomenėse.


Teatro dieną pažymėjo prestižinėmis premijomis

Kultūros ministerijos premijų laureate tapo dramos aktorė Viktorija Kuodytė

Beveik dvi savaites Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre šurmuliavo Lietuvos profesionalių teatrų festivalis “ Kelias 2003 “. Jo metu buvo parodyta trylika spektaklių, kurių dauguma – premjeros.
Geriausiųjų teatralų pavardės buvo paskelbtos minint Tarptautinę teatro dieną. Iškilmių ceremonija vyko J. Miltinio dramos teatre. Šventės dalyvius sveikino Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. Seimo pirmininko Artūro Paulausko sveikinimą teatralams perskaitė parlamentaras Jonas Korenka. Šventėje dalyvavo Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas.


Dainos iš širdies

Vaidevutis Tautavičius

Vilniaus muzikos ir meno bibliotekoje kovo 15 dieną buvo pristatyta Vaitiekaus Vaidevučio Tautavičiaus dainų knyga „Margirio ainiams“, išleista praėjusiais metais. Į ją sudėta penkiolika dainų ir dvi giesmės. Šio rinkinio dainas atliko moterų ansamblis „Ieva“ (vadovė Rima Labanauskienė), vyrų ansamblis (vadovas Bronislovas Jankauskas), solistas Danielius Sadauskas ir pats autorius. Renginiui vadovavo Danutė Tautavičienė.
Įvairūs žmonių keliai į meną. Anot prof. Viktorijos Daujotytės, Dievo duotas talentas vis tiek kada nors prasimuša. Vaidevutis gimė Juodupėnų kaime (Kretingos r., Salantų parapija) gražioje, tvarkingoje sodyboje; pažvelgus žemyn buvo matyti Salanta, kurioje plaukiojo vėgėlės, veisėsi vėžiai. Tėvai – kaimo šviesuoliai, skaitę ne tik „Šventųjų gyvenimus“, bet ir Simono Daukanto „Lietuvos istoriją“. Motinai į atmintį įstrigo prūsų kunigaikščio Vaidevučio vardas. Tokiu vardu buvo pavadintas sūnus. O kad berniukas turėtų šventąjį globėją, buvo parinktas Vaitiekaus vardas. Pirmasis muzikos instrumentas namuose buvo gitara. Ja Vaidevutis pritardavo gegužinių pamaldų giesmėms ir giedant „Karunką“.


Šviesiuose namuose - šviesūs dirbiniai

Alytiškio Broniaus Palažijos
drožti šachmatai

Valstybinės įmonės “Lietuvos paštas” Ryšininkų kultūros rūmuose įsikūrusioje tautodailės galerijoje “Kuparas”, kuri yra sostinės Šv. Jono gatvėje, vienu metu eksponuojama apie 300 autorių darbų arba apie keliolika tūkstančių dirbinių.
Užsuka čia ir žmonės, norėdami ko nors įsigyti. Pirkėjai – dažniausiai iš užsienio atvykę žmonės. Tarp jų išrankiausi – švedai. Po kelis kartus užsuka į galeriją, kol nusiperka patikusį daiktą. Vokiečiai ieško kokybiškų dirbinių. Lenkai beveik visada išeina tuščiomis rankomis. Pernai turėjo paklausą dirbiniai iš šiaudų. Nemažą jų kiekį įsigijo Vilniuje reziduojančių šalių ambasados.
Tautodailininkų, norinčių eksponuoti “Kupare” savo darbus, – gausybė. Daugeliui patinka, kad už galerijos parodinį plotą nereikia mokėti. Šansų parodyti savo darbus čia šiemet yra mažai. Visos vietos užsakytos iki metų pabaigos. Jau žinoma, jog birželį Vilniuje savo darbus eksponuos Šilalės amatininkų klubo “Nagė” nariai. Lapkritį bus pristatyta vilniečio Ramučio Tervydžio tapyba.
Galerijoje “ Kuparas” yra dvi ekspozicijų salės. Pirmoji užimta nuolat veikiančia paroda, antrojoje jos keičiamos maždaug kas mėnesį.


Įkurtas Geležinio Vilko paminklo paramos fondas

1971 metų kovas. Režisierius Justinas Bautrėnas
po radijo spektaklio „Kai kukuoja gegutė“ įrašo

Praėjusių metų vasario 22 dieną režisierius Justinas Bautrėnas įkūrė Geležinio Vilko paminklo paramos fondą. Apie tai kalbamės su režisieriumi Justinu Bautrėnu.

Prašome papasakoti, kaip jums kilo sumanymas įkurti šį fondą.
Ekskursijų vadovai dažnai pasakoja įspūdingą Vilniaus įkūrimo legendą, kurią galima dar kartą prisiminti.
Kur šiandien dunkso Vilniaus mūrai, dar XIII šimtmetyje ošė girios. Šimtamečiai ąžuolai saugojo Lietuvos ramybę. Čia maurojo taurai, kaukė vilkai, slankiojo meškos. Šiuose miškuose vieną dieną medžiojo kunigaikštis Gediminas. Su savo dvariškiais visą dieną vaikė žvėris. Nuo Gedimino aštraus kalavijo krito didžiulis tauras. Vakare pavargę medžiokliai sumigo. Gediminas susapnavo tokį sapną: ant kalno, kur jis nukovė didžiulį taurą, staugė geležinis vilkas. Jo staugimas buvo toks galingas, kad skambėjo aplinkiniai miškai. Atrodė, kad jame staugia šimtas vilkų.


Seniausias lietuvių rašytojas dar neišeina į pensiją

Kazimieras Barėnas-Barauskas

Paskutiniame praėjusios kadencijos Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos posėdyje į sąjungą priimtas žinomas prozininkas, ilgametis Lietuvių rašytojų draugijos narys, nuo 1947 metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Kazimieras Barėnas (tikroji pavardė – Barauskas). Seniausiam šiuo metu pasaulyje gyvenančiam lietuvių rašytojui neseniai sukako 95 metai.
Daugelio prozos knygų autorius, Didžiosios Britanijos lietuvių metraštininkas, leidėjas K.Barėnas yra apdovanotas V.Krėvės premija (už romaną „Tūboto gaidžio metai“), du kartus įvertintas Lietuvių rašytojų draugijos premija (už novelių romaną „Dvidešimt viena Veronika“ ir novelių rinkinį „Pati apatinė pakopa“), jam paskirta prestižiškiausia – PLB JAV Bendruomenės kultūros komisijos – premija (už romaną „Beragio ožio metai“).
Lietuvoje kol kas išleista tik viena jo knyga – „Dvidešimt viena Veronika“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997). Tais pačiais metais jis pagerbtas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
Šis originalus kūrėjas vertas didesnio dėmesio. Jubiliejus – graži proga prisiminti parašytas knygas, sudarytus ir redaguotus leidinius, kitus nuveiktus darbus. Juk net keletui dešimtmečių K.Barėno sinonimais buvo tapę Nidos Knygų Klubas, literatūros metraštis „Pradalgės“, „Europos lietuvio“ laikraštis. O ir iki šiol K.Barėnas nepadeda plunksnos, „vis kokia būtinybė priverčia dar neišeiti į pensiją“, kaip mėgsta pašmaikštauti pats rašytojas.


Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia
į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 4-11 dienomis

Šv. Petro aikštė Vatikane

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 590 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt.
Registruojantis turėti šį kuponą.)

Registracija iki balandžio 10 dienos.

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija