Kovas Frankofonijos mėnuo
Kaune
Visada labai smagu susitikti
su Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos nariais, nesvarbu kur:
Lietuvoje ar Prancūzijoje, sakė Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje
A.SkaisgirytėLiauškienė, atidarydama šių metų Frankofonijos dienas
Kaune. Ambasadorė Kauno visuomenę pakvietė į diskusiją tema Susikryžiavę
žvilgsniai: Lietuva ir Prancūzija Europos Sąjungos kontekste.
Pokalbyje apie Europos Sąjungą, Lietuvos galimos narystės privalumus
dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai, Lietuvos
ir Prancūzijos asociacijos nariai.
Ambasadorė apžvelgė Prancūzijos aktualijas ir Lietuvos bei Prancūzijos
santykius, kaip jie matomi žiūrint iš Paryžiaus. Pasak jos, ekonominesocialine
prasme mūsų problemos panašios.
Daugeliui prancūzų Lietuva labai miela ir draugiška šalis, prancūzai
mėgsta mūsų šalį, žmones. Tokiai nuomonei daug pasitarnauja Prancūzijoje
studijuojantys lietuviai, kurie pasižymi aukštu pažangumu ir drausme.
Jie ne tik pasivaikščioti po Paryžių atvyko, bet tikrai siekia
norimo mokslo. Lietuviai studijuoja ir kitų Prancūzijos miestų
aukštosiose mokyklose.
Prancūzai vertina lietuvių kultūrą. Nors, kaip žinome, yra labai
reiklūs, vertina tik aukštąją kultūrą. Vasario mėnesį Prancūzijoje
gastroliavo vokalistė Skaidra Jančaitė, kuri programą paskyrė
Vasario 16-ajai. Prancūzai buvo sužavėti dainininkės talento ir
labai aukšto meistriškumo. Mūsų teatrą prancūzai taip pat žino.
E.Nekrošius, O.Koršunovas tai pavardės, kurių jiems nereikia
pristatyti.
Prancūzai žino Lietuvos priešario dailę, nes dauguma to meto dailininkų
mokėsi Prancūzijoje. Todėl lankomi ir šiuolaikinės lietuvių dailės
pristatymai. M.K.Čiurlionio kvartetas, Donatas Katkus su orkestru
taip pat susilaukė prancūzų dėmesio. Didelę pagarbą pelnė vyskupo
Eugenijaus Bartulio piligriminė kelionė.
Prancūzijos lietuvių bendruomenei, jungiančiai apie du tūkstančius
lietuvių ir lietuviškos kilmės žmonių, vadovauja Perkūnas Liutkus.
Tai ilgametis bendruomenės pirmininkas, kurio veiklos pertraukoje
bendruomenei trejus metus vadovavo Inga Lančas. I.Lančas daug
dirbo su Prancūzijos lietuvių vaikais, įkūrė sekmadienio mokyklą
mišrių šeimų 3-13 metų lietuvaičiams.
Naujoji Lietuvos ambasada užima 1000 kv. m patalpas, bet darbuotojų
nepadaugėjo, todėl prisidėjo darbo. Visų mylimą Ugnę Karvelis
pakeitė Ina Marčiulionytė.
Ambasadorė sakė, kad prancūzai jautrūs, bet realiai mąstantys
europiečiai. Juk net komunizmas Prancūzijoje labiau saloninis,
prancūzai komunistai žavėjosi tik gražiomis idėjomis, norėjo geriau
sutvarkyti pasaulį. Prancūzai, kaip ir lietuviai, baiminasi dėl
primityvaus mąstymo arabiškojo pasaulio, kuriems globalizacija
tai samprata, stumianti žmones nuo Kūrėjo. Prancūzų supratimu,
Amerika tai realybė, su kuria reikia skaitytis, bet Europoje
turi būti sava atsvara. Karo atveju, mano prancūzai, terorizmas
suaktyvės ir Prancūzijoje. Prancūzijoje irgi egzistuoja nelegalaus
darbo problema ir rūpesčiai, kylantys iš šio reiškinio.
Įstojus į Europos Sąjungą, lietuvių kalba būtų viena iš ES kalbų.
Tai labai svarbu suverenitetui. Ir mums, kurie taip mylime ir
puoselėjame savo kalbą, pabrėžė ambasadorė A.SkaisgirytėLiauškienė.
Po keleto dienų įvyko muzikinis Frankofonijos dienų atidarymas,
lydimas prancūziškų motyvų Giedriaus Kuprevičiaus improvizacijose,
buvo parodytas menininko Gilles Vuillard videofilmas. Kitas renginys
buvo skirtas P.Merime 200-osioms gimimo metinėms. VU docentas
Gvidonas Bartkus skaitė paskaitą P.Merime: realistas, humoristas,
egzotikos mėgėjas (lietuviški motyvai Lokyje).
Džiuljeta KULVIETIENĖ
© 2003 "XXI amžius"