XXI amžius

„Genocidas ir rezistencija“

Apžvelgiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistą vienuoliktąjį mokslinio žurnalo "Genocidas ir rezistencija" numerį.
Straipsnių skyriuje pateikti keturi straipsniai.
1.Bernardo Ivanovo "Chiune (Sempo) Sugiharos veiklos Kaune 1939-1940 m. probleminiai aspektai"(p.8). Straipsnyje nagrinėjama Japonijos konsulo Sugiharos veikla Kaune 1939-1940 metais. Kaune pirmasis tranzitines vizas į Kurasao (Nyderlandų kolonija Ramiajame vandenyne) pradėjo išdavinėti Nyderlandų konsulas Janas Zwartendijkas, šį darbą pratęsė ir Sugihara. Autorius rašo, kad žinomuose istoriografiniuose leidiniuose apie Sugiharos veiklą yra nemažai netikslumų bei romantinių apibendrinimų. Žydų atžvilgiu Japonija vykdė visai kitokią politiką negu Vokietija, o tai ir padėjo Sugiharai vykdyti kilnią misiją - nuo mirties išgelbėti daugybę žmonių.
2. Nijolės Maslauskienės "Lietuvos tautinių mažumų įtraukimas į LSSR administraciją ir sovietinės biurokratijos tautiniai santykiai 1940-1941 m." (p.29). Autorė nagrinėja lenkų ir žydų įtraukimą į LSSR administracijos struktūras ir šių tautinių mažumų santykius su sovietine lietuvių biurokratija VKP (b) nacionalinės politikos kontekste. Prieštaravimai tarp lietuvių ir lenkų biurokratų atsirado todėl, kad sovietinė lietuvių valdininkija stengėsi sustiprinti lietuvių padėtį Vilnijoje ir palaikyti ten lietuviškumą. Kadangi sovietiniai žydų tarnautojai aktyviai rėmė režimą, LKP(b) palaikė žydų pastangas įsitvirtinti valdymo struktūrose. Savo naudai žydų vaidmenį LSSR siekė silpninti atvykėliai rusai.
3.Arūno Bubnio "Penktasis lietuvių policijos batalionas (1941-1944)" (p.7). Straipsnyje pateikta bataliono formavimo Kaune, veiklos Rusijoje, Lietuvoje ir Latvijoje bei jo likvidavimo istorija. Batalionas nepadarė jokių karo nusikaltimų, o jo išformavimas buvo skausmingas - septynis karius hitlerininkai sušaudė, vienuolika įkalino lageriuose, kitus perkėlė į 13 ir 256-ąjį batalionus.
4.Lauryno Janušausko "Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) santykiai 1950-1955 m." (p.18 ). Straipsnyje nagrinėjama minimų santykių raida iki VLIK'o persikėlimo į JAV. Tarpusavio supratimo nebūta, santykiai buvo įtempti, dominavo principiniai nesutarimai dėl vadovavimo politinei veiklai.
Konferencijų skyriuje pateikta medžiaga apie seminarą - diskusiją "Terminija naujausiųjų laikų istorijoje" (p.22). Seminarą organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Lietuvos mokslų akademija, Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei Lietuvos istorijos institutu. Seminare buvo aptarta teisinių ir istorinių terminų vartosenos problema. Nagrinėtos sąvokos: genocidas, okupacija, aneksija, kolaboravimas, kurios specialistų dažnai suprantamos nevienodai. Straipsnyje pateikta seminaro stenograma. Įvadines pastabas padarė Algirdas Gaižutis, "kolaboravimo" sąvoką nagrinėjo Vytautas Tininis, kolaboravimo ypatumus pirmuoju sovietmečiu - Liudas Truska ir kolaboravimo chronologines ribas - Algis Kasperavičius. Seminaro stenogramos publikacija bus tęsiama.
Studentų studijų skyrelyje pateiktas Mindaugo Žiūko straipsnis "LSSR KGB tardymo izoliatorius 1959-1991 m." (p.27). Straipsnyje kalbama apie KGB darbo metodus, izoliatoriaus darbuotojus, sulaikytųjų laikymą kamerose, laikymo sąlygas, sulaikytųjų teises, izoliatoriaus techninius parametrus. Pateikiama tardymo izoliatoriaus schema, aštuonios lentelės. 1959 metais LSSR KGB administracinio pastato pusrūsiuose buvęs vidaus kalėjimas buvo reorganizuotas į KGB tardymo izoliatorių, kuris veikė iki pat sovietinės santvarkos žlugimo Lietuvoje.
Skyrelyje "Krašto laisvės kovos, atmintinos vietos" pateikti du straipsniai.
1.Nijolės Žemaitienės straipsnio "Pogrindinė organizacija "Laisvę Lietuvai" antroji dalis (p.16). Pirmoji dalis buvo publikuota žurnalo "Genocidas ir resistencija" 2000 m. 2(8) numeryje.
1955-1958 metais Pandėlio vidurinėje mokykloje veikė pogrindinė organizacija "Laisvę Lietuvai". Jos įkūrimo iniciatorius buvo mokyklos moksleivis Algis Susnys. Organizacijos nariai savo veiklos prioritetu laikė lietuvybės, tautinių tradicijų puoselėjimą ir žmogaus teisių gynimą. Šių tikslų siekė propagandinėmis priemonėmis, plėtė organizaciją ir mėgino leisti pogrindinę spaudą. Organizacijos nariai nežinojo KGB veiklos metodų, svarbiausiu uždaviniu laikė neįkliūti per kokią nors akciją, visai neįtarė, jog ilgą laiką buvo sekami: buvo klausomasi jų pokalbių, juos sekė ne tik užverbuoti bendramoksliai, bet jau kalinamus kamerose šnipinėjo kamerų agentai ir pasiklausymo aparatūra. Buvo suimti aštuoni žmonės ir gana griežtai nubausti: A.Krasauskas - 10, A.Susnys - 8, P.Plumpa ir N.Gaškaitė-7, D.Bičiūnas ir Č.Kučinskas - 5, B.Putrimaitė - 3 ir J.Skeivalas - 2 metus laisvės atėmimo. 1958 metais visi nuteistieji buvo išvežti į griežto režimo lagerius.
2.Vytenio Almonaičio ir Junonos Almonaitienės - "Lietuvos laisvės paminklai" (p.18). Šiuo straipsniu tęsiamas ciklas, pradėtas žurnalo "Genocidas ir rezistencija" 2000 m. 1(7) numeryje. Be partizanams skirtų paminklų Šilalės krašte aprašymo, straipsnyje pateikiamos ir sovietinį genocidą menančios vietos. Straipsnis iliustruotas tų vietų žemėlapiu. Autoriai stengėsi prisiminti ir rezistencijos bei genocido įamžinimo iniciatorius.
Recenzijų skyrelyje pateikti du Liudo Truskos straipsniai.
1."Kai į istoriją žiūrima pro Holokausto prizmę" (p.12). Šiame straipsnyje recenzuojama Dovo Levino knyga "Trumpa žydų istorija Lietuvoje" (iš hebrajų kalbos vertė Jonas Morkus, V., 2000 m. p.208 ).
Knygos autorius užaugo Lietuvoje, buvo Kauno geto kalinys, pabėgęs iš geto partizanavo sovietinių partizanų būryje "Mirtis okupantams". 1945 metais D.Levinas nelegaliai paliko Sovietų Sąjungą ir pasiekė Palestiną. Ten dalyvavo nepriklausomybės kovose, visuose karuose su arabais. Jo, profesoriaus, mokslinė ir visuomeninė veikla labai įvairi. Recenzuojamoje knygoje autorius rašo, kad jo uždavinys - ne įvykių priežastis aiškinti, bet konstatuoti faktus. Matyt, todėl beveik visur Lietuvą ir jos žmones D.Levinas vertina neigiamai, jo vertinimai dažnai prieštarauja kitų autoritetingų žydų publikacijų vertinimams. Ypač subjektyviai jis vertina žydų žudynes hitlerinės okupacijos metais. Sionisto D.Levino naujausių Lietuvos istorijos kertinių klausimų vertinimas dažnai sutampa su sovietine istoriografija. Jo "objektyvumą" pabrėžia tai, kad jis Vinco Kapsuko vyriausybę, veikusią Vilniuje 1918 metų pabaigoje, vertina pozityviai. Lietuvos okupaciją 1940 birželio 15 d. jis taip pat vertina teigiamai. Nepaisant recenzijoje pareikštų pastabų, kurių bent dalis, matyt, yra diskusinio pobūdžio, recenzentas D.Levino darbą vertina kaip svarų įnašą į litvakų istorijos tyrimus.
2.Kitoje L.Truskos recenzijoje (4 p.) - kita versija - L.Truska polemizuoja su D.Kuodytės straipsnyje "Vieno dokumento istorija ir ne tik..." ("Genocidas ir rezistencija". 2000, Nr.2) pateiktais dokumento "Žydų padėties nuostatų" autentiškumo vertinimu. Šiuos "Nuostatus", kuriuos neva priėmė Laikinoji vyriausybė savo veiklos pabaigoje, J.Ambrazevičius ir kiti išeivijos veikėjai vertina kaip falsifikatą. L.Truska neabejoja "Nuostatų" autentiškumu.
Skyrelyje "Nedokumentuota istorija" pateikti keturi straipsniai.
1. Elenos Moncevičiūtės-Ėringienės "Vardan Lietuvos" (p.8). Straipsnyje pasakojama, kaip KGB persekiojo Kazio Ėringio šeimą, kai šis 1981 metais Seišelių Respublikos amerikiečių ambasadoje pasiprašė politinio prieglobsčio.
Vilniuje įvyko moksleivių istorinių ir literatūrinių rašinių "Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorijos" konkurso ir viktorinos finalinis turas. Jame vertinimo komisija atrinko po tris istorinių ir literatūrinių rašinių nugalėtojus. Šiame "Rezistencijos ir genocido" numeryje spausdinami istorinių rašinių nugalėtojų straipsneliai.
2. Agnės Kadzevičiūtės "Negandų paženklinta žemė" (p.5). Straipsnelyje nagrinėjama sovietų valdžios politika Gudijai atitekusioje Vilniaus krašto dalyje (1939 10 10 - 1941 06 15). Tada tame krašte labai nukentėjo lietuviai.
3.Ingos Čepėnaitės "Sausio 13-oji - Lietuvos dvasios pergalė" (p.6). Straipsnelyje prisimenami įvykiai Lietuvoje iki Sausio 13-osios, Sausio 13-osios nakties tragedija, tą naktį žuvusieji ir sužeistieji. Straipsnelis baigiamas žodžiais: "Mes, noreikiškiečiai, norime išsaugoti nors dalelę autentiškų prisiminimų. Tegul šie liudijimai įkvėps naujiems darbams, padės naujajai kartai suvokti laisvės kainą, pasirinkti savo gyvenimo idealus".
4. Giedrės Dambrauskaitės "Tavo siela mums tvirtovė" (p.4). Straipsnelyje rašoma apie gimnazistę, mokytoją, poetę, politinę kalinę, didžiulę patriotę, Sibiro tremtinių maldaknygės "Marija, gelbėk mus" autorę, kandidatę į Palaimintąsias, Vyčio kryžiaus ordininkę, 1955 metais žuvusią Kolymos konclageriuose, Adelę Dirsytę. Kankinės kapo vieta nežinoma.
Kitame numeryje bus spausdinami literatūrinio konkurso nugalėtojų rašinėliai.
Kronikos skyrelyje pratęstas pasakojimas (pradžia žurnalo "Genocidas ir rezistencija". 1998. Nr. 1(3)) apie Didžiosios Kovos partizanų apygardą. Straipsnyje pateikta informacija apie žuvusius partizanus ir Čiobiškio valsčiaus tremtinius.

Kazys BLAŽEVIČIUS