Kelti šviesiųjų vertybių link

Literatūros almanachas „Varpai“ pažymi savo 60-metį. Knygynus pasiekė penkioliktas Atgimimo metais atnaujintų „Varpų“ numeris. Kaip ir sovietmečiu, Šiauliuose redaguojamas leidinys yra skirtas visai Lietuvai.
„Varpų - 2003(17)“ įžanginiame straipsnyje primenama, kad almanacho vardo autorius - pirmasis jo redaktorius prozininkas Kazys Jankauskas, o jo sumanytojas - būsimasis Sorbonos universiteto profesorius Algirdas Greimas.
1943-1944 metais išleistose knygose išspausdinti 30 rašytojų originalūs kūriniai, paskelbta straipsnių meno, kultūros klausimais, literatūros tyrinėjimų, recenzijų, vertimų. Tarp autorių - V.Krėvė, V.Mykolaitis-Putinas, B.Brazdžionis, A.Vienuolis, H.Radauskas J.Aistis, J.Baltrušaitis, F.Kirša, A.Miškinis, P.Vaičiūnas, V.Katilius, K.Bradūnas ir kt. Tos „Varpų“ knygos laikomos vienu vertingiausių ano meto leidinių. Atnaujintų „Varpų“ autoriais jau spėjo tapti apie 50 prozininkų, apie 70 poetų, nemažai literatūros tyrinėtojų, kritikų, kultūros istorikų. Yra ir pirmųjų „Varpų“ autorių, pasitraukusių į Vakarus.
Nuo 1995 metų „Varpai“ pristatomi Lietuvos rašytojų sąjungos klube. Čia paskelbiami geriausių kūrinių autoriai. Literatūrinės „Varpų“ premijos laureatais jau yra tapę 24 rašytojai, tarp kurių tokie veikėjai kaip Just.Marcinkevičius, J.Avyžius, M.Martinaitis, S.Geda, V.Martinkus, D.Kajokas, V.Daujotytė, J.Kunčinas, A.Baltakis, L.Gutauskas, P.Dirgėla, V.Sventickas, D.Mušinskas, J.Aputis, K.Platelis ir kt. „Varpai“ pirmieji išspausdino ne vieną plataus pripažinimo sulaukusių kūrinių. Čia vertinami ir nauji talentingi kūrėjai.
Naujajame numeryje pateiktas paskutinis pasikalbėjimas su Jurgiu Jankumi ir jo marčios liudijimai, Tomo Venclovos ir Vytauto Bubnio atsivėrimai, Valentino Sventicko pamąstymai apie mūsų literatūros prasmes ir žavesius Frankfurto knygų mugės kontekste, LRS suvažiavime nuskambėjusi įžanginė Viktorijos Daujotytės kalba („Varpams“ suteikta išimtinė teisė ją spausdinti), neskelbti amžininkų atsiminimai apie Praną Mašiotą, šeši vakarai su Bernardu Brazdžioniu ir kt. Na, ir, žinoma, daug kūrybos.
„Varpai“ sulaukia nemažos paramos. UAB „Rūta“ - generalinis rėmėjas. Antano Gricevičiaus prieš 90 metų įkurtam seniausiam Lietuvoje konditerijos fabrikui vadovaujantis direktorius Algirdas Gluodas - didelis eruditas, kultūrininkas. Jis porą dešimtmečių vadovavo Smalininkų tarybiniam ūkiui-technikumui, kurio žmonės dažnai susitikdavo su žymiais rašytojais, dainininkais, kitais menininkais. „Rūtos“ bendrovėje lankėsi B.Brazdžionis, „Varpų“ premijos laureatai „Trys tigrai“.
Šiaulių universitete yra apgintas Giedrės Pilipavičienės magistro darbas „Literatūros almanachas „Varpai“: istorija ir dabartis“. Jame - „Varpų“ vaizdas nuo 1943 metų iki šių dienų, kruopšti analizė, vertinimai, išvados. Dabartiniai „Varpai“ traktuojami kaip saugantys literatūrinę tradiciją, besiintegruojantys į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Gerai įvertinama „Varpų“ dokumentinė literatūra: memuarai, dienoraščiai ir epistolinio žanro tekstai, interviu su rašytojais.
Anot Just.Marcinkevičiaus, „almanacho išskirtinis bruožas - atvirumas įvairioms kartoms, įvairių literatūrinių krypčių, estetinių ir politinių pažiūrų autoriams. Tai mūsų laikais iš tikrųjų didelis laimėjimas, ir aš už tokį platų glėbį, į kurį telpa įvairūs mūsų literatūros kūrėjai. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad ir pats patekau į jį“.
„Varpų“ vyriausiasis redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius, rašytojas, daugiausia žinomas kaip literatūros istorikas ir tyrinėtojas, eseistas ir publicistas. Taip sutapo, kad vienu metu išspausdinti ir jubiliejiniai „Varpai“, ir nauja devintoji L.Peleckio-Kaktavičiaus knyga „Žodžių žmonės“.
Knygoje - daugiau kaip poros dešimčių žinomų kūrėjų gyvenimo, likimo, kūrybos peripetijos. Petras Dirgėla teigia, jog L.Peleckio-Kaktavičiaus darbai, „gniuždo suvokimo stereotipus, atveria naujų įžvalgų, ten, kur, atrodo, jau viskas buvo sudėliota į vertybių lentynėles“.
Knygoje pateiktos studijos, esė ir pasikalbėjimai su rašytojais.
Pirmą kartą taip plačiai aptariami pirmieji pokario literatūriniai kultūriniai metraščiai - „Tremties metai“ Vokietijoje ir „Atolas“ Australijoje, daugiau kaip dešimtmetį Londone Kazimiero Barėno redaguotos „Pradalgės“. Knyga iliustruota retomis, pirmą kartą spausdinamomis nuotraukomis.
Kaip „XXI amžiui“ sakė L.Peleckis-Kaktavičiaus, į jo tyrinėjimų akiratį ne vienas knygos herojus pateko „Varpų“ dėka. Po pirmosios pažinties su įdomiu kūrėju ryšys stiprėjo, įgijo naują vertę.
„Varpų“ leidėjai (Leonui padeda žmona Silvija, prozininkė, eseistė, keturių knygų autorė) sugebėjo įrodyti, kad ir provincijoje gali būti daromi didelės vertės dalykai. Tas pastangas ne vienas literatūros klasikas yra įvertinęs viešai, tai tarsi akstinas eiti pirmyn, nors labai nelengva būtų. L.Peleckis-Kaktavičius teigia, kad, jei kada ir nusvyra rankos, tai laikinai. Anot jo paties, Šiauliuose likęs beveik nežinomasis. Nepastebi varpinininkų miesto valdžia.
Artimas „Varpų“ bičiulis šviesios atminties monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas yra taip linkėjęs: „Kad jūs sugebėtumėte visus suburti prie savo „Varpų“. Kelti visuomenę į šviesiųjų vertybių pasaulį labai svarbu“. Tai varpininkams ypač brangūs žodžiai.

Jonas ŽIRGULYS

© 2003 "XXI amžius"