Lietuvos verslininkai
už narystę Europos Sąjungoje
|
Vyriausybėje surengta konferencija
Lietuvos
narystė ES verslo visuomenės požiūriu
Renato Neverbicko (ELTA)
nuotrauka |
Artėjant lemtingajai Lietuvai
datai, kai tauta ištars ryžtingą taip stojimui į Europos Sąjungą
( tuo esame visiškai įsitikinę), įvairios organizacijos, asociacijos,
konfederacijos rengia konferencijas, simpoziumus, pasitarimus,
priima deklaracijas, rezoliucijas, pareiškimus, kurių svarbiausias
teiginys yra taip Europos Sąjungai.
Kovo 27 dieną Vyriausybės rūmuose vyko konferencija Lietuvos
narystė Europos Sąjungos verslo visuomenės požiūriu, surengta
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos
pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos.
Tą dieną per tris sesijas perskaityta per dešimt gerai parengtų,
argumentuotų pranešimų.
Jau keletą metų Lietuvos ūkio plėtra orientuojama į Europos Sąjungos
kontekstą. Mūsų šalis turi valstybės ilgalaikės raidos strategiją,
patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2002 m. lapkričio
12 d., kuri parengta atsižvelgiant į Lisabonos strategijos gaires.
Viena valstybės ilgalaikės raidos strategijos sudėtinių dalių
yra Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė
strategija. Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, kalbėdamas
apie ūkio perspektyvas Lietuvai įsijungus į ES, plačiau aptarė
pramonės, žinių ekonomikos kūrimą, smulkiojo ir vidutinio verslo
plėtrą, prekybos režimą ir energetiką.
Lietuvos pramonės politika jau šiandien iš esmės atitinka ES pramonės
politikos principus. Priėmus ES reikalavimus atitinkančius teisės
aktus, buvo gerokai supaprastinta komercinė veikla: įdiegtos paprastesnės
įmonių bankroto procedūros, leisiančios bankrutuojančioms įmonėms
lengviau atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais, supaprastinta
įmonių restruktūrizavimo tvarka. Priėmus Vidutinės trukmės pramonės
politikos strategiją buvo aiškiai apibrėžtos prioritetinės Lietuvos
ūkio raidos kryptys, nurodytos valstybės priemonės ir veiksmai,
skatinant pramonės raidą, dėl ko gamintojai ir investuotojai gali
lengviau pasirinkti, kaip kurti ir plėtoti savo verslą.
Valstybės paramos įstatymu suvienodintos konkurencinės sąlygos
gamintojams, sukurta skaidresnė verslo aplinka, atitinkanti Bendrosios
rinkos reikalavimus.
Teigiama priimamų, suderintų su ES reikalavimais, teisės aktų
įtaka atspindėjo ir 2002 metų statistikoje. 2002-aisiais ne tik
išlaikytos ankstesniais metais pasiektos pramonės produkcijos
gamybos apimtys (2001 metais prieaugis siekė net 16 proc.), bet
ir buvo pastebimas tolesnis jų didėjimas (2002-aisiais prieaugis
sudarė 3,1 proc.).
Pramonėje sukurtos pridėtinės vertės dalis (įskaitant energetikos
sektorių) bendroje šalies pridėtinėje vertėje sudaro apie 27 proc.
Didžiausią dalį pramonėje sudaro maisto produktų ir gėrimų gamyba,
naftos produktų, medienos ir medienos gaminių gamyba, lengvosios
pramonės produkcija, mašinų ir prietaisų gamyba. Šių sektorių
įtaka šalies pramonei ir ateityje bus ženkli, tai turintys senas
tradicijas gamybos sektoriai. Tačiau ateityje daugiau dėmesio
reikės skirti aukštų technologijų, taip pat aukštos kvalifikacijos
darbo jėgą naudojančiai pramonei priskiriamų sektorių plėtrai.
Tai biotechnologija, mechatronika, lazerių bei informacinės
technologijos ir pan.
Lietuvos įmonės eksportuoja apie 60 proc. visos savo pagamintos
produkcijos, o tokie sektoriai, kaip lengvoji pramonė, radijo,
televizijos ir ryšių įrangos pramonė, chemijos, baldų pramonė,
- apie 80-90 proc. Tai rodo pasiektą tam tikrą mūsų pramonės produkcijos
konkurencingumo lygį, atskirų gamintojų įsitvirtinimo užsienio
rinkose tendenciją. Ši tendencija turėtų išlikti ir ateityje.
Kadangi produkcijos realizavimo vidaus rinkoje didėjimo galimybės
yra ribotos, pramonės plėtra įmanoma daugiausia užsienio rinkų
sąskaita.
Europos Komisijos ekspertai pastebėjo, jog didžioji prisiderinimo
prie ES teisės bei pramonės restruktūrizavimo dalis jau padaryta
galima teigti, jog Lietuvos pramonė jau gyvena pagal ES taisykles.
Tačiau kovo pradžioje parengtame Europos Komisijos dokumente baiminamasi,
kad į naująsias nares gali persikelti tik darbui imli gamyba,
nereikalaujanti labai aukštų technologijų. Tokiu būdu atsirastų
rimtas technologinis atsilikimas nuo senųjų ES narių. Todėl būtina
kurti žinių ekonomiką. Ministras Pirmininkas buvo įsitikinęs,
jog Lietuva turi ypač didelį potencialą informacinių technologijų,
biotechnologijų ir nanotechnologijų srityse, kurios aprėpia bene
visą perspektyviausią šalies ūkio dalį. Pažangą šiose srityse
turėtų sustiprinti ir bendros Baltijos regiono plėtros tendencijos.
Tikėtina, kad tolesnė pažanga moderniųjų technologijų srityje
Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse padės Baltijos regionui
tapti vienu sparčiausiai besivystančių regionų Europoje. Tačiau
be ES paramos vargu ar visa tai bus galima pasiekti. Todėl ES
struktūrinė parama taps svarbiu įrankiu priartinant žinių ekonomikos
atsiradimą. Šių metų pradžioje Vyriausybės pritartame Bendrojo
programavimo dokumento projekte priemonėms, susijusioms su žinių
ekonomikos vystymu Lietuvoje, numatoma skirti apie 21 proc. visų
ES struktūrinės paramos lėšų 2004-2006 metais.
Lietuva prieš metus pasirašė Europos mažųjų įmonių chartiją ir
tuo įsipareigojo remti smulkųjį ir vidutinį verslą chartijoje
numatytose srityse. Vien tik šalyse kandidatėse yra šeši milijonai
SVV įmonių, kurios sukūrė 72 proc. darbo vietų. ES šalyse veikia
apie 20 mln. tokių įmonių, jos sukūrė du trečdalius visų darbo
vietų. Kita vertus, smulkusis ir vidutinis verslas ES sukuria
70-80 proc. BVP, Lietuvoje 2000 metais ši dalis sudarė 33 proc.
Tad, norint pasiekti tikrą ekonomikos suklestėjimą, labai svarbu
toliau gerinti verslo aplinką Lietuvoje ir siekti ES šalių lygio.
Iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje numatomos tokios SVV strateginės
kryptys, Lietuvai tapus ES nare: aktyvinti SVV įmonių steigimąsi;
skatinti inovacijų ir technologijų diegimą; didinti Lietuvos įmonių
konkurencingumą; skatinti bendradarbiavimą su ES šalimis; įgyvendinti
regioninės plėtros politiką; kelti SVV įmonių darbuotojų kvalifikaciją;
plėtoti SVV infrastruktūrą.
Iš Europos regioninės plėtros fondo pirmuosius trejus narystės
metu planuojama skirti apie 203 mln. eurų gamybinio sektoriaus
ir paslaugų plėtrai. Lietuva nuo stojimo į Europos Sąjungą dienos
priims Europos Sąjungoje taikomą prekybinį režimą. Tai reiškia,
kad išoriniai muitų tarifai, kvotavimas, antidempingo, kompensacinės
protekcinės rinkos apsaugos priemonės bus vieningi visoms Europos
Sąjungos šalims narėms, taip pat tai bus taikoma ir Europos Sąjungos
nare tapusiai Lietuvai. Visi apribojimai, įstojus į ES, bus panaikinti:
tai kompensuos dabar pasitaikančias mūsų netektis prekyboje su
trečiosiomis valstybėmis.
Kaip jau rašėme, derybose su ES energetikos srityje Lietuva įsipareigojo
galutinai sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką
iki 2005 metų, o antrąjį iki 2010 metų ir nutraukti šių blokų
eksploatavimą. ES įsipareigojo 2004-2006 metų laikotarpiu skirti
Lietuvai papildomą finansinę paramą eksploatavimui nutraukti ir
problemoms, susijusioms su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo
nutraukimo padariniais, spręsti. Taip pat ES įsipareigojo šią
paramą nenutrūkstamai tęsti po 2006 metų.
Ministras Pirmininkas patikino, jog parama taip pat bus skirta
kitiems elektros energijos gamybos pajėgumams modernizuoti ir
jų saugos normoms aplinkos atžvilgiu gerinti bei kitoms priemonėms.
Taip pat susitarta dėl nuolaidų naudojant valstybės pagalbą projektuose,
susijusiuose su IAE eksploatavimo nutraukimu, bei maksimalios
paramos per ES struktūrinius fondus Ignalinos AE regiono projektams.
Be to, Lietuva siekia bendros Baltijos elektros rinkos sukūrimo
ir tolesnio jos integravimo į būsimą ES bendrąją elektros rinką.
LR Vyriausybė deda ypač daug pastangų, siekdama Lietuvos ir Lenkijos
elektros tinklų sujungimo. Neseniai užbaigta Lietuvos ir Lenkijos
elektros perdavimo tinklų sujungimo galimybių studija dar kartą
patvirtina, kad pasirinktas kelias yra teisingas. Sieksime kartu
su Lenkija ir kitomis regiono valstybėmis užtikrinti ES paramą
šiam projektui. Optimistiškai nuteikia ne tik Europos plėtros
ir rekonstrukcijos banko dalyvavimas šio projekto parengime, bet
ir aiškios daugumai ES narių priimtinos Lisabonos strategijos
įgyvendinimo gairės, numatančios bendras pastangas atskirų elektros
tinklų sistemų sujungimui visoje ES erdvėje.
Baigdamas pranešimą, Premjeras sakė: Lietuvos rinkoje tik 3,5
mln. vartotojų, o išsiplėtusioje ES gyventojų skaičius priartės
prie pusės milijardo. Reikia pažymėti, kad šios rinkos perkamoji
galia bus kur kas didesnė. Taigi narystė ES verslui pirmiausia
reiškia galimybę atsiriekti didesnio rinkos pyrago gabalą. Tai
bus nelengva, tačiau Lietuva iš esmės jau yra pasirengusi konkurencijai
ES rinkoje: jau keletą metų ir savo rinkoje iš esmės dirbame pagal
su ES suderintas taisykles, gyvename pagal su ES teise suderintas
taisykles.
Klausantis pranešėjų, sunku buvo įsivaizduoti Lietuvos ūkio plėtrą
ne Europos Sąjungos bendrijoje. Juk jau praėjusių metų gruodžio
viduryje pasibaigusiose derybose Lietuva išsiderėjo bene geriausią
finansinę paramą. Vien struktūrinė parama siekia vidutiniškai
po 1360 Lt vienam gyventojui. Tai didelės galimybės. Svarbu, kad
šias lėšas būtų pasirengta deramai įsisavinti.
Verslo lyderiai konferencijoje priėmė rezoliuciją-pareiškimą,
kuriame yra ir tokie žodžiai: Trys didžiausios Lietuvos verslo
organizacijos visada pasisakė ir pasisako už ekonomikos reformas,
už konkurencingą šalies ūkį, už naujų darbo vietų kūrimą ir Lietuvos
žmonių gerovę. Esame įsitikinę, kad šie tikslai geriausiai gali
būti pasiekti Europos Sąjungos narystės sąlygomis. Tikime, kad
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje įgalins pagerinti verslo ir
valdžios dialogą, suvienyti verslo ir valdžios pastangas, ginant
ekonominius Lietuvos interesus, sprendžiant Lietuvos žmonių socialines
problemas ir siekiant jų gerovės.
Maltos ir Slovėnijos žmonių dauguma referendumuose dėl stojimo
į ES pasakė tvirtą taip. Lietuva bus trečioji šalis, kurios
žmonės, tikėkime, taip pat panorės siekti savo ir savo vaikų gerovės,
būdamos kartu su kitomis demokratinėmis Europos valstybėmis.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"