Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Rinka
Darbai
Kultūra
Žvilgsnis
Mintys
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Raginimai melstis už taiką ir humanitarinės paramos teikimas

Per karą nukenčia ir silpniausi Irako gyventojai

Bažnyčia yra sąžinės balsas

Irake tęsiantis įnirtingoms kovoms tarp Sadamo Huseino režimo kariuomenės ir šį režimą pasiryžusios pakeisti Jungtinių Valstijų vadovaujamos koalicijos karinių pajėgų, Bažnyčios lyderiai ragino melstis už karo aukas, už taiką, reikšdami viltį dėl greitesnės šios dramos atomazgos ir kuo mažesnių kančių, kviesdami teikti paramą nukentėjusiems civiliams gyventojams.
Popiežius Jonas Paulius II, kuris griežtai prieštaravo didelių nuostolių pareikalavusiam Irako puolimui, tuo nusipelnydamas ypatingą pagarbą ne tik Vakarų pasaulyje, bet musulmonų šalyse, vykstant kovoms toliau reiškia susirūpinimą dėl galimų globalinių karo pasekmių. Kovo 30 dieną susitikęs su maldininkais sekmadienio vidudienio „Viešpaties angelas“ maldai Vatikano Šv.Petro aikštėje, jis pripažino, jog dabar pasaulis išgyvena akimirkas, kai „skausmingi ginkluoti momentai graso žmonijos vilčiai dėl geresnės ateities“. Jis kvietė tikinčiuosius melstis ir Dievo Motinai Marijai „už dabar vykstančių konfliktų aukas“, prašant „jos užtarimo dėl taikos Irake ir kitose pasaulio vietose“.
Prieš tai susitikęs su didžiausios musulmonų šalies Indonezijos (220 milijonų gyventojų, kurių 85 proc. – islamo išpažinėjai ir tik 12 proc. – krikščionys) katalikų vyskupais, Šventasis Tėvas reiškė susirūpinimą dėl karo Irake galimo neigiamo poveikio tarpreliginiams santykiams. Nors prasidėjus karui kol kas didesnių išpuolių prieš krikščionių mažumas nepastebėta, tačiau, kaip neseniai konstatavo Vatikano užsienio reikalų ministras arkivyskupas Žanas Luji Toranas, kai kurie arabų komentatoriai jau pradėjo aiškinti, kad invazija į Iraką – tai dar vienas krikščionių „kryžiaus žygis“ prieš musulmonus. „Tai, žinoma, tik propaganda, tačiau nesunku bus išprovokuoti tolesnius nesusipratimus“, - sakė arkivyskupas, pažymėdamas, kad tokiomis aplinkybėmis Vatikanas ir Popiežius „turi būti sąžinės balsas“, ginantis taikos, gyvybės ir žmogaus teisių vertybes.

Lietuvos verslininkai – už narystę Europos Sąjungoje

Vyriausybėje surengta konferencija „Lietuvos narystė ES verslo visuomenės požiūriu“

Artėjant lemtingajai Lietuvai datai, kai tauta ištars ryžtingą „taip“ stojimui į Europos Sąjungą ( tuo esame visiškai įsitikinę), įvairios organizacijos, asociacijos, konfederacijos rengia konferencijas, simpoziumus, pasitarimus, priima deklaracijas, rezoliucijas, pareiškimus, kurių svarbiausias teiginys yra „taip“ Europos Sąjungai.
Kovo 27 dieną Vyriausybės rūmuose vyko konferencija „Lietuvos narystė Europos Sąjungos verslo visuomenės požiūriu“, surengta Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos. Tą dieną per tris sesijas perskaityta per dešimt gerai parengtų, argumentuotų pranešimų.

Pasaulio dailės klasika Lietuvoje

Gustavo Dore iliustruota Biblija, kurią 1866 metais išleido Štutgarto leidykla Vokietijoje

Jeigu kas nors pasakytų, kad Kaunas yra kultūrinė provincija, tegu pirmas meta į mane akmenį, nes taip tikrai nėra, bent jau šiomis dienomis, kada Kauno dailininkų sąjungos galerijoje „Meno parkas“ veikia (balandžio 3 - gegužės 7 dienomis) bendras galerijos ir Liuksemburgo meno fondo „Euro Art“ projektas „Pasaulio dailės klasika Lietuvoje“. Projekto autoriai pristato parodą „Biblijos menas“, kurioje eksponuojami penkių žymiausių XIX ir XX a. pradžios pasaulio dailininkų originalūs kūriniai, atspindintys to meto Biblijos iliustravimo tradicijas ir technikas: Salvadoro Dali (1904-1989) Biblijos iliustracijos, atliktos heliografijos ir ofseto technika, Marko Šagalo (1887-1985), Oto Dikso (1891-1969), Gotfrydo Engelmano (1788-1839) litografijos bei Gustavo Dore (1832-1883) medžio raižiniai.
Minėtas Liuksemburgo meno fondas yra surinkęs nemažai vertingų privačių meno kolekcijų, kurias vežioja ir rodo įvairiose pasaulio šalyse. Paroda „Biblijos menas“, apkeliavusi nemažai valstybių, į Kauną yra atvežta tiesiai iš Vokietijos ir toliau keliaus į kitas Baltijos šalis. Taip jau atsitiko, kad projekto sąlygos lėmė nemalonią žiūrovams staigmeną – bilietas į parodą kainuoja dvylika litų (tačiau yra taikomos nuolaidos grupėms, moksleiviams, studentams, pensininkams ir menininkams). Tokioms staigmenoms mūsų sąmonė priešinasi, bet ar gali ji priešintis prieš norą pamatyti pasaulio dailės klasikos šedevrus?

„Atmink ateinančius“

Šv.Adalberto ordino nariai Kardinolo V.Sladkevičiaus muziejuje

„Noriu priminti mums tokius gerai žinomus žodžius: kilnumas, didžiadvasiškumas, garbingumas, atsakomybė. Tai šio vakaro kertiniai akmenys, šio vakaro pamatas, ant kurio pasilypėję bandysime aptarti iš amžių glūdumos protėvių paliktą amžinybės spinduliu švytinčią didžiosios būties viziją: kas mes, iš kur mes, kokie mes, ką mes gavome iš praeities, kaip mes dvasinį paveldą saugome, kaip jį gausindami perduodame?“ - taip į susirinkusiuosius popietėn „Memento posteri“ susitikti su Čekijos šv.Adalberto (Vaitiekaus) riterių ordino Lietuvos komanda Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejaus svetainėje kreipėsi šio muziejaus direktorė Irena Petraitienė. Kauniečiai gausiai susirinko į Kardinolo svetainę, kurioje ordino nariai papasakojo apie save ir Šv.Adalberto (Vaitiekaus) riterių ordiną, jo istoriją.

Seserų kūryba

Iš kairės: Aušra Petkevičienė, Rūta Jonuškienė ir dailininkė Stasė Medytė

Aušra Petkevičienė moko matematikos Panevėžio J. Balčikonio gimnazijoje. Rūta Jonuškienė - poetė ir žurnalistė- gyvena ir dirba Utenoje. Abi jos - seserys Mikulėnaitės. Šiuo metu Šv.Kazimiero knygynėlyje veikia seserų kūrybos darbų paroda. Apžiūrėti ją bus galima iki šv. Velykų.
Atidarydama parodą, jos organizatorė dailininkė Stasė Medytė sakė: „Nesvarbu, kokią profesiją turi žmogus, bet svarbu, kas jam iš dangaus yra duota“.
R.Jonuškienė parodai yra pateikusi nemažą kiekį darbų iš šiaudų. Iš jų pina nuostabius kūrinius maždaug ketvirtį amžiaus. Auginant keturias dukras, jie ne kartą moteriai yra padėję atsidūrus ant bepinigystės seklumos. Buvo žiemų, kada supindavusi visą sunkvežimį šiaudų. Ir toks darbas - lyg gydymasis nuo visų ligų. Esant nekokios dvasinės būsenos ar skaudant galvą, neima šiaudo – jis lūžta, plyšta. Bet dažnai, vien akį užmetus į šiaudą, jis suteikia savotiškos palaimos.

Pasaulio lietuvių dainų šventei artėjant:
Daina Lietuvos garbei

Choras "Aidas" prie Partenono, Graikijoje

Manęs netraukia tos išgirtos šalys,
Tėvyne! Tavo ūkanų dangus,
Miškų gaida, plačių laukų vėjelis
Man lig mirties mieliau už viską bus.

(V.Mykolaitis-Putinas)

Tik užgimusio kūdikio klyksmas, gimtoji kalba, giesmė, daina aidėjo amžius gūdžiose giriose, paupiuose, paežerėse. Vaidilos, dainiai, žyniai kankliuodami tėvynės vargus išsakydavo dainomis, pranašavo ateitį.
Stebimės stebuklingais akordais, tinkančiais nuoširdiems tekstams. Gėrimės maldomis, giesmėmis, dainomis tėvynei: vysk. A.Baranausko, dr. V.Kudirkos, Maironio, B.Brazdžionio Č.Sasnausko, J.Naujalio, S.Šimkaus, kaip ir J.Sibelijaus, E.Grygo ar kitų klasikų. Jų brangių žodžių ir melodijų nesugebėjo išplėšti net profesionalūs dvasios plėšikai. Baisiomis sąlygomis tie skambantys žodžiai įgaudavo ypatingą reikšmę, suteikdami viltį ištverti, išlikti. Kėlė savanorio ir partizano dvasią. Dainose subtiliai atsispindėjo tėvynės ilgesys, jos grožis ir gyvenimo prasmė, dainos būrė tautiečius, susišaukė su tremtinio, išeivio dvasia, širdies nerimu, spaudė nuoširdžią ašarą, palietė nuostabiausias širdies stygas...

Kaimas - ateities greitkelyje

Verčiama pirmoji vaga, kurią pašventino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila

Akcentas - Europos Sąjunga

Tas tris dienas Kauno rajono Noreikiškių seniūnijos Lietuvos žemės ūkio universiteto miestelis ūžė lyg bičių avilys. Čia vyko žemės ir miškų ūkio paroda “Ką pasėsi... 2003”. Toks metų renginys Noreikiškėse vyksta jau aštuntą kartą ir nuolat susilaukia gausaus skaičiaus dalyvių bei lankytojų, garbių svečių ir dėmesio. Parodos devizas - “Naujovės ir žinios, partnerystė ir ryžtingi sprendimai - kaimo ateities kelias”. Plati ir įvairi buvo parodos tematika. Tai - žemės ir miškų technika bei technologijos; žemės ūkio produkcijos perdirbimo įranga; sėklos, daigai ir sodinukai; trąšos ir augalų apsaugos priemonės; kaimo verslai; turizmo paslaugos rekreacinėse vietovėse; ekologiški maisto produktai; žemės ūkio mokslas, mokymas ir konsultacinės paslaugos.

Žvelgiant pro rožinius akinius

Premjeras pateikė Seimui ir tautai dvyliktosios Vyriausybės veiklos ataskaitą, pompastiškai pavadintą „Valstybės pažangai, visuomenės darnai, žmogaus gerovei“. Ataskaita primena sovietinių pirmųjų partijos sekretorių pagyras pačiam sau ir šlovingajai partijai. Aiškiai leista suprasti, jog tiktai Didžiojo Gelbėtojo ir jo partijos dėka Lietuvos žmonės ėmė gyventi sočiai ir pasiturinčiai. Pagalvokite patys. Buvo sukurta 64 tūkstančiai darbo vietų. Taip pat „buvo siekiama pagerinti pensininkų materialinę padėtį“. Iš tiesų – ne juokas, nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios bazinė pensija išaugo iki 147 litų, o vidutinė senatvės pensija per metus padidėjo penkiais procentais. 2002 metais nuo balandžio 1-osios 36 litais padidintas neapmokestinamųjų pajamų minimumas. Žodžiu, visose srityse – ekonomikoje, pramonėje, žemės ūkyje, teisėsaugoje ir teisėtvarkoje, švietime, transporte, sveikatos apsaugoje – vien tik laimėjimai.
Premjeras ir valdančiosios partijos vadovas, rožinėmis spalvomis nupiešęs Vyriausybės darbą, kažkodėl nieko nekalbėjo apie jo paties ir partiečių pažadus, dosniai dalytus prieš Seimo rinkimus. Matyt, ima pavyzdį iš Prezidento, kuris aiškiai pasakė, jog rinkimų kampanija baigėsi ir reikia pamiršti duotus pažadus. Kita vertus, socialdemokratai dar tada, kai buvo LKP, LDDP, išmoko to amato – žadėti. Premjero ataskaitoje kažkodėl neužsiminta apie šešėlinę ekonomiką. Štai kur būtų „Sodros“ biudžeto papildymas ir nereikėtų nuolat verkšlenti. Neatrodo, kad Premjeras ir jo patarėjai nieko nežino apie šešėlinę ekonomiką, darančią daugiausia žalos valstybei ir žmonėms. Kaip teigė socialinių mokslų daktaras Vytautas Ramanauskas, nuostoliai, kuriuos patiria valstybė ir visuomenė dėl šešėlinės ekonomikos, siekia keliolika milijardų litų kasmet. V.Ramanausko nuomone, šiuos milžiniškus nuostolius visiškai pagrįstai galime laikyti blogų įstatymų rezultatu. Kaip tik į tai Vyriausybės vadovas ir turėjo atkreipti dėmesį savo ataskaitoje. Tačiau to nepadarė. Ir galima suprasti kodėl. Juk šioje juodoje ekonomikoje sukasi nemažai aukštų valdininkų. Kaip ir kontrabandoje, korupcijoje, neteisėtame turto pasisavinime. Visiems aišku, kad didžiausius ekonominius nusikaltimas daro ne „žmonės iš gatvės“, o užimantys aukštus valstybės bei ūkinius postus. O kas juos užima – aiškinti nereikia.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia

Asyžius

Į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 4-11 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 590 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt.
Registruojantis turėti šį kuponą.)

Registracija iki balandžio 10 dienos.

Į turistinę apžvalginę pažintinę piligrimų kelionę į LENKIJĄ gegužės 22-25 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Krokuva – druskos kasykla Veličkoje – Jėzaus Kristaus Gailestingumo šventovė Lagievnikuose – Vilnius.

Kelionės kaina – 200 Lt.

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.).