Pasaulio dailės klasika
Lietuvoje
|
Gustavo Dore iliustruota
Biblija, kurią 1866 metais išleido Štutgarto leidykla Vokietijoje
|
|
Gotfrydas Engelmanas. Gyvūnų
sukūrimas
Ričardo Šaknio nuotraukos |
Jeigu kas nors pasakytų, kad Kaunas
yra kultūrinė provincija, tegu pirmas meta į mane akmenį, nes
taip tikrai nėra, bent jau šiomis dienomis, kada Kauno dailininkų
sąjungos galerijoje Meno parkas veikia (balandžio 3 - gegužės
7 dienomis) bendras galerijos ir Liuksemburgo meno fondo Euro
Art projektas Pasaulio dailės klasika Lietuvoje. Projekto autoriai
pristato parodą Biblijos menas, kurioje eksponuojami penkių
žymiausių XIX ir XX a. pradžios pasaulio dailininkų originalūs
kūriniai, atspindintys to meto Biblijos iliustravimo tradicijas
ir technikas: Salvadoro Dali (1904-1989) Biblijos iliustracijos,
atliktos heliografijos ir ofseto technika, Marko Šagalo (1887-1985),
Oto Dikso (1891-1969), Gotfrydo Engelmano (1788-1839) litografijos
bei Gustavo Dore (1832-1883) medžio raižiniai.
Minėtas Liuksemburgo meno fondas yra surinkęs nemažai vertingų
privačių meno kolekcijų, kurias vežioja ir rodo įvairiose pasaulio
šalyse. Paroda Biblijos menas, apkeliavusi nemažai valstybių,
į Kauną yra atvežta tiesiai iš Vokietijos ir toliau keliaus į
kitas Baltijos šalis. Taip jau atsitiko, kad projekto sąlygos
lėmė nemalonią žiūrovams staigmeną bilietas į parodą kainuoja
dvylika litų (tačiau yra taikomos nuolaidos grupėms, moksleiviams,
studentams, pensininkams ir menininkams). Tokioms staigmenoms
mūsų sąmonė priešinasi, bet ar gali ji priešintis prieš norą pamatyti
pasaulio dailės klasikos šedevrus?
Biblijos iliustravimo tradicijos siekia Antikos laikus, kai piešiniai
dar buvo daromi ant papirusų ir pergamentų ritinėlių, o ypač išsivystė
viduramžiais, kada buvo atrastos naujos iliustravimo technikos
ir būdai. Viduramžiais knygų iliustravimo menas buvo vadinamas
iliuminacija, t.y. apšvietimu. Juk ne veltui viduramžių graviūrose
atsispindėjo ne vien Biblijos siužetų vaizdai. Subtilus, Bibliją
iliustruojantis grafinis piešinys atvėrė kelią gilesniam Dievo
žodžio apmąstymui, religinio turinio tiesos supratimui. Vėliau,
renesanso, baroko, klasicizmo laikotarpiu, atsirado kitos technikos
ir kitos Dievo žodžio perteikimo vaizdu galimybės, o XIX ir XX
amžiai, modernizmo įtakoje atmetę bet kokį kanoniškumą, įvedė
visai naujas meno tradicijas. Tačiau XIX amžiuje, iliustruojant
Bibliją, nuo didžiųjų meistrų netoli buvo nutolta, nes įsigalėjo
tradicija naudoti renesanso žymiųjų menininkų kūrinių motyvus.
Parodą pristačiusi menotyrininkė Kristina Budrytė pasakojo, kad
1825 metais Paryžiaus leidykla Prodhomme išleido Bibliją, kurią
iliustravo Gotfrydas Engelmanas pirmasis savo litografijose
panaudojęs renesanso meistro Rafaelio Vatikano freskų motyvus.
Penkiasdešimt dvi originalios šios Biblijos litografijos yra eksponuojamos
parodoje. G.Engelmanas Prancūzijoje yra laikomas litografijos
pradininku. Šią techniką, studijuodamas Vokietijoje, jis perėmė
iš savo mokytojo Senefelderio, kuris ir išrado litografiją. Persikėlęs
į Paryžių, G.Engelmanas čia įkūrė savo litografijos leidyklos
Vokietijoje filialą ir taip išpopuliarino šią grafikos rūšį. Parodoje
eksponuojami originalūs G. Engelmano atspaudai yra priskiriami
prie gražiausių ankstyvosios litografijos kūrinių, kuriuose menininkas
subtiliu šviesos ir šešėlių žaismu perteikė Biblijos siužetų giluminę
esmę. G.Engelmanas savo kūryboje daugiausia naudojo Senojo Testamento
siužetus ir keletą Naujojo Testamento epizodų. Parodoje galime
pamatyti Pradžios, Karalių, Jozuės, Išėjimo knygų scenas vaizduojančias
iliustracijas bei Evangelijų pagal Morkų ir Luką iliustracijas.
Jau nuo senų laikų buvo įprasta, kad dailininkai turėdavo padėjėjus.
Ne išimtis buvo ir G.Engelmanas, kuris darė tik litografijas.
Piešinius su Rafaelio freskų motyvais atliko specialūs piešėjai,
o spaudos darbai buvo patikimi kitiems meistrams. G.Engelmanas
bendradarbiaudavo tik su geriausiais šių sričių specialistais,
todėl jų pavardes įrašydavo prie litografijos pavadinimo.
Parodoje eksponuojama ir 1863 metais Paryžiaus leidyklos Institut
de France išleista Biblija, kurioje yra įvairių autorių 475 vario
graviūros Rafaelio Santi freskų motyvais.
1866 metais Štutgarto leidykla Vokietijoje išleido du Senojo ir
Naujojo Testamentų tomus, kuriuos iliustravo tapytojas, skulptorius
bei žymiausias XIX amžiaus knygų iliustruotojas Gustavas Dore,
o tekstas aiškinamas Martyno Liuterio. Originalūs medžio raižiniai
iš abiejų šios Biblijos tomų (kurių pasaulyje yra tik 1000 egzempliorių)
taip pat yra eksponuojami parodoje. Pats G.Dore piešdavo tik eskizus,
o medžio raižinio darbus pavesdavo garsiems to meto raižytojams
- Panemakeriui, kuris buvo puikus šviesos ir tamsos meistras,
bei Pisanui, kuris garsėjo nakties ir prieblandos vaizdavimo meistriškumu.
Menotyrininkas Heisas Esas rašė: Dore Biblijos iliustracijos
yra labai dramatiškos, pilnos patoso. Apreiškimo Jonui scenoje
galime pastebėti netgi siurrealizmo elementų, kuriuos vėliau atrasime
Dali paveiksluose. (...). Netgi šiuolaikinėje kinematografijoje
yra jaučiama Dore kūrybos įtaka.
O.Diksas, skirtingai negu G.Engelmanas ar G.Dorė, kuris iliustravo
visas keturias Naujojo Testamento evangelijas, 1960 metais sukūrė
litografijų ciklą tik Evangelijos pagal Matą tema. Šis ciklas,
kuris tarsi vainikuoja visą menininko kūrybą ir kuris priskiriamas
prie geriausių jo darbų, ir yra rodomas parodoje. O.Diksas XX
a. pradžioje buvo vienas žymiausių vokiečių avangardistų, kuris
propagavo dadaistines, Naujojo daiktiškumo judėjimo, o vėliau
ir radikalias veristines idėjas. Du pasauliniai karai paliko žymų
antspaudą menininko kūryboje. Nacistinė Vokietijos valdžia jo
darbus buvo uždraudusi net eksponuoti. Atsidėjęs religinei tematikai,
O.Diksas grįžo prie ekspresionizmo, kuris ypač ryškus ir minėtame
Evangelijos pagal Matą iliustracijų cikle. Šventojo Rašto scenos,
pulsuojančios ekspresyvumu, čia yra perdėm dramatiškos, atspindinčios
karo baisumus ir nihilistines pasaulio tendencijas.
Visai kitokių išraiškos priemonių siekė M.Šagalas, 1950 metais
sukūręs pirmąjį spalvotų litografijų ciklą Biblijos temomis, kurį
pavadino Verve I. 1956 metais šio ciklo atspaudus Biblijos leidybai
parengė Paryžiaus meistras Fernandas Morlo. Antrąją šio ciklo
dalį Verve II - Šagalas sukūrė 1956-1959 metais, o Bibliją su
parengtais minėto meistro atspaudais 1960 metais išleido Paryžiaus
leidykla. Abiejų Biblijos tomų (kurių pasaulyje iš viso yra tik
500 egzempliorių) spalvotas litografijas galime pamatyti parodoje.
Minėtas ciklas, kaip ir visa Šagalo kūryba, pasižymi poetine,
judaistine simbolika, jame atsispindi mistinis išgyvenimas, patiriamas
sąlytyje su Dievu, bei vidinio, dvasinio žmogaus pasaulio vizija,
nukreipta į Dievo karalystės pergalę laikų pabaigoje. Šventojo
Rašto tematika M.Šagalui nebuvo svetima. Be religinio turinio
piešinių, vėliau jis rimtai susidomėjo vitražais, kuriuos kūrė
Jeruzalės bažnyčiai, Metzo katedrai, Ciūricho moterų vienuolynui,
Reimso katedrai bei Mainzo Šv. Stepono katedrai.
Penktajame XX amžiaus deimtmetyje religine tematika kūrė ir Salvadoras
Dali. Iki tol žinomas kaip garsus ekscentrikas ir Bažnyčios kritikas,
po 1949 metų apsilankymo pas popiežių Pijų XII, jis tapo kataliku
ir savo žmoną Galą vedė pagal katalikiškus papročius. Po kelerių
metų Popiežius pašventino S.Dali kūrinį Madona iš Port Ligato.
Menininką ir toliau traukė religinės temos. 1951 metais S.Dali
rašė: Norėčiau nutapyti tokį Jėzaus Kristaus atvaizdą, kuriame
tilptų daugiau džiaugsmo ir grožio, nei visuose iki šiol sukurtuose
Jo atvaizduose. Tačiau atominės eros pasaulyje toks Kristaus
atvaizdas vargu ar įmanomas. Tai vėliau suprato ir pats S.Dali,
nutapęs nerimo ir susirūpinimo pasaulio likimu kupinus paveikslus
Atominis kryžius, Paskutinė vakarienė, Nukryžiavimas ir
kt.
1964 metais Milane buvo išleista penkių tomų Biblia Sacra su
S.Dali iliustracijomis. Mes turime puikią galimybę parodoje pamatyti
40 originalių šio leidinio kūrinių tiek Senojo, tiek Naujojo Testamento
temomis. Naudodamas heliografijos ir ofseto technikų kombinaciją,
S.Dali, skirtingai negu kiti menininkai, šias iliustracijas spaudai
parengė pats. Nors iliustracijos iš pirmo žvilgsnio atrodo gana
abstrakčios, kiekviena jų turi tikslias citatas iš Biblijos ir
perteikia autoriaus išgyventas mintis, į kurias suplaukia visa
menininko mistinė patirtis, atskleidžianti vienintelę tiesą, kad
tikrovėje Dievo paslaptis slepiasi, o tikroji žmogaus būties esmė
ir laisvė slypi tikėjime. Taigi ateikime ir pasižiūrėkime, ką
Dievo kalba byloja mums didieji pasaulio meistrai.
Lina KLUSAITĖ
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"