XXI amžius

„Atmink ateinančius“

Arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui įteikta Šv.Adalberto (Vaitiekaus) ordino juosta

Šv.Adalberto ordino nariai Kardinolo V.Sladkevičiaus muziejuje

Felikso Kerpausko nuotraukos

„Noriu priminti mums tokius gerai žinomus žodžius: kilnumas, didžiadvasiškumas, garbingumas, atsakomybė. Tai šio vakaro kertiniai akmenys, šio vakaro pamatas, ant kurio pasilypėję bandysime aptarti iš amžių glūdumos protėvių paliktą amžinybės spinduliu švytinčią didžiosios būties viziją: kas mes, iš kur mes, kokie mes, ką mes gavome iš praeities, kaip mes dvasinį paveldą saugome, kaip jį gausindami perduodame?“ - taip į susirinkusiuosius popietėn „Memento posteri“ susitikti su Čekijos šv.Adalberto (Vaitiekaus) riterių ordino Lietuvos komanda Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejaus svetainėje kreipėsi šio muziejaus direktorė Irena Petraitienė. Kauniečiai gausiai susirinko į Kardinolo svetainę, kurioje ordino nariai papasakojo apie save ir Šv.Adalberto (Vaitiekaus) riterių ordiną, jo istoriją.
Šv.Adalberto (Vaitiekaus) riterių ordinas valdymo struktūra yra religinis ordinas, o veikla - pasaulietinis, valdomas išrinkto didžiojo magistro. Riterių - ordino narių - veikla numatyta Ordino statute, bet nėra griežtai reglamentuota. Kiekvienas riteris gali pasirinkti jam labiau artimą veiklos barą ir jame dirbti. Tai kultūrinė, istorinė, švietėjišką veikla, siekiant garsinti savo tautos istoriją, padėti saugoti jos kultūrinius paminklus, diegti visuomenėje tautines ir patriotines tradicijas. Vykdomos švietėjiško darbo formos gali būti pačios įvairiausios. Ordinas turi senas ištakas, siekiančias XI amžių. Netrukus po vyskupo Vaitiekaus nužudymo susikūrė šv.Vaitiekaus sekėjų brolija, besirūpinanti tęsti misijinę vyskupo veiklą buvusiuose pagoniškuose kraštuose, tarp jų – ir Lietuvoje. Misijinė Šv.Vaitiekaus ordino veikla nutraukta dėl kryžiuočių išpuolių. 1870 metais Slovakijoje oficialiai įkurtas Šv.Vaitiekaus ordinas. To meto Ordino nariai buvo dvasininkai. Jie ypatingą dėmesį skyrė moraliniam jaunimo auklėjimui, dvasiniam jo tobulėjimui. Leido knygas, laikraščius, žadino pilietinius tautiečių jausmus. Sovietiniais metais Ordino veikla nutrūko. 1995 metais Čekijoje atnaujinta Ordino veikla. Tai jau posovietinis Ordinas, orientuotas į kultūrinę ir istorinę veiklą, bet neaplenkiami ir religiniai klausimai. Vadovaujantys asmenys renkami. Ordinas turi savo komandas Lietuvoje, Danijoje, juo domimasi Latvijoje, Vokietijoje. Čekijos šv. Vaitiekaus riterių ordinas Lietuvoje įkurtas 1998 metais. Jame yra 19 riterių ir damų. Ordino devizas: „Atmink ateinančius“.
Muziejaus direktorė I.Petraitienė savo svečius vadino dvasios aristokratais, o aristokratas - tai žmogus, kuris kuria, kuris atiduoda savo darbą ir kūrybą kitiems, kuris pats skrenda ir ant savo sparnų skraidina kitus. Jai pritarė ir Ordino nariai. Maestro, Lietuvos ir Čekijos riterė Lidija Gomolickaitė fleita atliko patį gražiausią kūrinį - „Ave Marija“.
„Rytas - darbams, naktis - sapnams, diena - gyvenimui“, - sakė poetė, dailininkė, bajorė, Šv.Vaitiekaus ordino garbingoji dama Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė, prieš renginį Kardinolo muziejuje-bute atidariusi savo darbų parodą V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje ir pristačiusi trečią poezijos rinktinę „Miražai“. Renginį paskyrė Lietuvos karo lakūno, karininko Stasio Bulotos 90-osioms gimimo metinėms paminėti ir LPL karo mokyklos 65-mečiui. Susirinkusieji klausė, kodėl jos tokie skaidrūs darbai. Dailininkė pakomentavo: „Juodas mintis, juodus darbus ir juodus dažus iš paletės išmetu - ir lieka tik skaidrūs paveikslai. Gyvenimas labai trumpas ir juodiems darbams laiko neužtenka. Mylėkime vienas kitą, džiaukimės vienas kitu ir mokėkime nors truputėlį kitam padėti“.
Ordino riteris Kęstutis Kazys Ignatavičius, maloniai visus stebinęs savo muzikiniais sugebėjimais, sakė: „Žvelgiu lyg iš šalies į visa tai, kas čia vyksta, ir pats savęs klausiu: kokie yra žmonės, išdrįsę pasivadinti riteriais? Ar jie praeities ūkuose gyvena ir šiame pasaulyje nepritampa, kad kuria broliją? Kodėl taip yra? Atrodo, kai aplinkui jau nieko švento nebelieka, žmonės buriasi į bendrijas, glaudžiasi vienas prie kito, bando save patempti įstatais, regula, nuostatomis. Ar priimtina šiais laikais riterystė? Juk į riterio sąvoką telpa drąsa, ištikimybė, nuoširdumas, pagarba, šventumas, tvirtumas savo nuostatoms, idealų turėjimas ir jų paisymas. Su mano gyvenimo nuostatomis tai sutampa. Todėl aš labai džiaugiuosi, kad čekų kilmingieji pakvietė mus įsitraukti į Ordino gretas“.
Arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui riteriai įteikė atminimui Ordino juostą. Arkivyskupas dėkodamas sakė: „Mūsų dienos pažymėtos nelabai džiuginančiais bruožais: istorinės atminties praradimas, žmonės užmiršta, kad be šaknų, be istorijos žmogus tampa nieku. Jūsų Ordinas yra labai svarbus, reikšmingas liudijimas, kad yra piliečių, suprantančių, ką žmogaus gyvenime reiškia istorija, tradicijos, praeities atmintis. Mes gyvename kultūroje, kurioje viskas susimaišę, jog nebelieka paprasčiausios pagarbos, ypač moteriai. O riterių ordinas yra pažymėtas pagarbos ženklu žmogui, ypač moteriai“.
Kun. Arvydas Žygas sakė nustebęs, gavęs kvietimą į šį vakarą. Ir apsidžiaugęs, nes šiandien ypač reikia riteriškumo, jo sugrąžinimo į jaunimo gyvenimą. Kunigas pasakojo, kad kiekvienais metais per Šv. Jurgio šventę, t.y. šv.Adalberto (Vaitiekaus) mirties dieną (balandžio 23 d.), kun. A.Žygas kalbasi su klierikais apie riteriškumą kunigystėje. Kunigas riteris - kas tai yra? A.Žygas abėcėlės tvarka yra susirašęs visas klierikų nuorodas, koks turi būti kunigas riteris, kokiais asmenybės bruožais pasižymėti, kokias dorybes lavinti savo gyvenime. Susirinkusieji labai emocingai išklausė šį abėcėlinį kunigo ir riterio savybių sąrašą.
Vakaro šeimininkė padėkojo visiems, kurie atėjo, dalyvavo, buvo kartu, padėjo pakelti save ir kitus aukščiau, riterystės link.

Džiuljeta KULVIETIENĖ
Kaunas