Seserų kūryba

Iš kairės: Aušra Petkevičienė, Rūta Jonuškienė ir dailininkė Stasė Medytė Autoriaus nuotrauka

Aušra Petkevičienė moko matematikos Panevėžio J. Balčikonio gimnazijoje. Rūta Jonuškienė - poetė ir žurnalistė- gyvena ir dirba Utenoje. Abi jos - seserys Mikulėnaitės. Šiuo metu Šv.Kazimiero knygynėlyje veikia seserų kūrybos darbų paroda. Apžiūrėti ją bus galima iki šv. Velykų.
Atidarydama parodą, jos organizatorė dailininkė Stasė Medytė sakė: „Nesvarbu, kokią profesiją turi žmogus, bet svarbu, kas jam iš dangaus yra duota“.
R.Jonuškienė parodai yra pateikusi nemažą kiekį darbų iš šiaudų. Iš jų pina nuostabius kūrinius maždaug ketvirtį amžiaus. Auginant keturias dukras, jie ne kartą moteriai yra padėję atsidūrus ant bepinigystės seklumos. Buvo žiemų, kada supindavusi visą sunkvežimį šiaudų. Ir toks darbas - lyg gydymasis nuo visų ligų. Esant nekokios dvasinės būsenos ar skaudant galvą, neima šiaudo – jis lūžta, plyšta. Bet dažnai, vien akį užmetus į šiaudą, jis suteikia savotiškos palaimos.
Uteniškės iš šiaudų daryti paukščiai yra „išskrajoję“ po visą pasaulį. Jie buvo eksponuoti ir Vašingtone. Ten prieš penkerius metus savo senuosius amatus demonstravo įvairių tautų atstovai. Paukščiai yra aplankę ir Italiją, net Korėją, bet dažniausiai jie „skraido“ po Utenos kraštą.
Daryti ypatingo kruopštumo ir atsidėjimo reikalaujančius gaminukus R. Jonuškienė išmoko iš savo senelės sesers. Maždaug prieš penkiolika metų, Domicelei Butavičiūtei gulint ligoninėje, paskutiniuoju jos žodžiu Rūta gavo keistą palikimą – ne aukso, ne sidabro, ne pinigų, bet pilną skrynią geltonų rugio šiaudų ryšulėlių. „Nuvažiuok ir pasiimk, - šnabždėjo Damutė ligoninės palatoje. – Niekam jau jų nebereikės. Išmes arba sudegins, o tu gal supinsi…“
Jau seniai Rūta nebeturi tų dovanotų šiaudų – išskrido jie paukščiais, išsisupo sodais vestuvėse, vardynose, gimtadieniuose. Bet liko jai prisiminimas ir iš rankų į rankas perduota žemės, saulės ir vėjo šiluma.
Uteniškė R. Jonuškienė reiškiasi ir kaip poetė. Savo kūrybos posmus ji yra sudėjusi į knygą „Žalčio sesuo“. Apie žurnalistės eiles parodos atidaryme kalbėjęs aktorius Stasys Petronaitis sakė: poezijos negalima skirstyti į vyrišką ar moterišką, ji gali būti bloga ar gera. Prie pastarosios panevėžietis priskyrė R. Jonuškienės sueiliuotus posmus.
Kita parodos dalyvė - Aušra Petkevičienė, jau dvidešimt metų gyvenanti Panevėžyje, Šv . Kazimiero knygynėlyje susirinkusiems lankytojams pasakojo, jog laisvalaikiu mėgsta siūti, megzti, siuvinėti. Dabar mokosi austi senomis staklėmis, kurias parsivežė iš apleistos kaimo sodybos. Pedagogė yra pamėgusi dainą ir šokį. Ji – liaudiškos muzikos kapelos „Versmė“ dalyvė. Turi užsiveisusi nemažą sodą. Laukia vasaros, kada galės išeiti grybauti. Iš miško nėra grįžusi tuščia kraitele.
Rišti juostų, kaip ir diržų, A. Petkevičienės niekas nemokė. Tai buvo pasiekta didžiuliu užsispyrimu, jos bandymu prisiliesti prie senųjų lietuvių liaudies meno tradicijų. Surengti bendrą kūrybos parodą Panevėžyje Aušrą prikalbino jos sesuo Rūta.

Bronius Vertelka
Panevėžys

© 2003 "XXI amžius"