XXI amžius

Karas Irake: kaip keičiasi Rusijos politikos kursas

Daugelis pasaulio informacijos agentūrų mėgsta pranešinėti apie sunkumus, su kuriais susiduria sąjungininkų pajėgos Irake. Tuo tarpu vienas pagrindinių amerikiečių ir britų karinės operacijos tikslų pasiektas – Pietų Irako naftos verslovės jau pateko į sąjungininkų kontrolę. Irako kariškiams pavyko padegti tik septynis iš 600 naftos gręžinių. Iš Pietų Irako naftos verslovių išpumpuojama per 80 proc. visos dabar išgaunamos Irake naftos. Dalis jų artimiausiomis dienomis pradės dirbti visu pajėgumu, o kai kurios jau pradėjo pumpuoti naftą, kuri netrukus tankeriais iškeliaus užsakovams pagal Jungtinių Tautų programą „Nafta – mainais už maisto produktus“.
Baigia pakliūti į amerikiečių ir britų bei jų sąjungininkų kurdų kontrolę visi šiaurinio Irako naftos telkiniai. Tad sąjungininkams belieka užbaigti politinę karinės akcijos dalį – perimti Bagdado kontrolę. Sprendžiant iš pranešimų, ir čia sąjungininkams neblogai sekasi. Tuo labiau kad laukto nuožmaus diktatoriaus Sadamo Huseino nacionalinės gvardijos pasipriešinimo nesulaukta. Dauguma karinių ekspertų teigia nelabai suprantantys, kodėl Irako armijos pasipriešinimas sąjungininkų ekspediciniam korpusui toks nenuoseklus ir chaotiškas. Tiesa, Irako lyderiai vis dar kalba apie savižudžius – šachidus ir esą aklai ištikimus S.Huseinui nacionalinius gvardiečius. Tik ir jų efektyvių veiksmų gana nedaug. Tą pripažįsta net Rusijos kariniai apžvalgininkai, kurie bene aktyviausiai skelbė, jog sąjungininkai Irake patirs pralaimėjimą. Pavyzdžiui, žinomas apžvalgininkas Andrejus Uglanovas stebisi, kurgi dingo 350 Irako karo lėktuvų (daugiausia sovietinės gamybos). Juk, nepaisant to, kad jie yra pasenusių konstrukcijų ir visiškai nepalyginami su amerikiečių ir britų karo lėktuvais, tačiau bombas numesti dar sugebėtų. Taip pat A.Uglanovas stebisi, kodėl sąjungininkams priešinasi tik apie 100 Irako tankų, nors jis turi jų daugiau kaip 700. „Pagaliau kodėl buvo panaudota tik viena SKAD tipo vidutinio nuotolio raketa?” – klausia apžvalgininkas. Todėl jau pasigirdo nuomonių, ar tik amerikiečių karinei vadovybei nepavyko slapta susitarti su Irako generolais, kad pasipriešinimas būtų kuo mažesnis.
Užėmus tarptautinį Bagdado oro uostą, esantį už 20 kilometrų nuo Bagdado centro, netikėtai pakeitė savo poziciją Rusijos prezidentas V.Putinas. Akivaizdžiai keičiasi jo požiūris į Irako karą. V.Putinas pareiškė, jog dabartinėmis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis Rusija nenorėtų amerikiečių pralaimėjimo. Dar daugiau, V.Putinas pažymėjo, kad JAV ir Rusija yra galingiausios pasaulio branduolinės valstybės, todėl atsakingos už padėties stabilumą pasaulyje. Gerokai pritilo kritika Jungtinių Valstijų atžvilgiu ir Rusijos Valstybės Dūmoje. Kaip teigė žinomas JAV Rusijos reikalų specialistas Maršalas Goldmenas, Kremlius, keisdamas savo poziciją Irako atžvilgiu, siekia, kad po karo Rusijai būtų suteikta teisė dalyvauti Irako atstatyme, ypač gauti teisę naftos telkinių eksploatacijai. Kita vertus, Vašingtonas aiškiai leido suprasti Maskvai, jog, antiamerikietiškai kampanijai Rusijoje įgavus dar didesnius apsisukimus, galima susilaukti ekonominių sankcijų. Maskvai priminta, kad, tęsiant priešišką JAV politiką ir propagandą, Rusijai nepadės nė Prancūzija ir Vokietija, kurios, nepritardamos JAV karinei intervencijai Irake, pirmiausia vadovaujasi savo, o ne Rusijos interesais. Staiga pritilo ir vienas didžiausių JAV politikos Irake kritikų Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas, kuris kartu su Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos atstovais grasino, jog tolimesnės „agresijos“ atveju Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, blokuos visus JT sprendimus dėl pokarinio Irako. Todėl V.Putinas ir žengė žingsnį atgal. Nes jau dabar dėl karo Irake Rusija patyrė apie 20 milijardų dolerių nuostolių. Rusijos prezidentas, neeskaluodamas antiamerikietiškų nuotaikų, gali tikėtis bent jau atgauti 10 milijardų skolą iš būsimosios Irako vyriausybės, kuriai, aišku, faktiškai bent jau artimiausius dvejus trejus metus vadovaus amerikiečiai. Kaip pažymėjo Rusijos strateginių tyrimų centro direktorius Andrejus Piontkovskis, su Kremliaus žinia pradėjus vadinamąją antikarinę isteriją, Rusija labai rizikuoja. „Kaip atsakingas politikas, V.Putinas tiesiog privalės vėl atnaujinti gerus santykius su JAV. Kitu atveju, kilusi antiamerikietiška banga paskandins jį patį“, – pareiškė A.Piontkovskis.
Paskutinis V.Putino pareiškimas Irako klausimu, žinoma, bus labai teigiamai įvertintas Vašingtone. Atsako iš Baltųjų rūmų ilgai laukti neteko. JAV generalinis konsulas Sankt Peterburge jau pareiškė, kad prezidentas Džordžas Bušas gegužės pabaigoje atvyks į Sankt Peterburgą dalyvauti miesto 300 metų jubiliejuje. Į šį renginį, kaip manoma, atvyks 45 valstybių vadovai. Pasak generalinio konsulo, Dž. Bušas atvyks ne tik švęsti, bet ir dirbti. Planuojami net keli JAV prezidento susitikimai su V.Putinu. Šiaip ar taip, V.Putinas supranta, kad iš vadinamosios antiamerikietiškos Paryžiaus, Berlyno ir Maskvos ašies Maskva mažai ką laimėtų. Ne vien karine, bet ir ekonomine galybe, nepaisant milžiniškų išlaidų karui Irake, Europa negali prilygti Jungtinėms Valstijoms. Jau nekalbant apie Rusiją, kurios padėtį šiomis dienomis apibūdino Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, žinomas kino režisierius Stanislavas Govoruchinas. Jo žodžiais tariant, pramonės nuosmukis milžiniškas: „jauniausiems“ fabrikams ir gamykloms – 30-35 metai, žemės ūkis merdi. Armija visiškai demoralizuota, o jos kovinė parengtis – nulinė. S.Govoruchinas taip pat pažymėjo, jog Rusija neturi net šiuolaikinių karo lėktuvų. Tokių kaip SU-30, kurių kovinės savybės pripažįstamos visame pasaulyje. Tie lėktuvai Rusijoje gaminami, tačiau bemat parduodami Indijai ar Kinijai. Įdomu ir tai, kad į Rusijos komunistų ir žirinovskininkų kvietimus rengti masines demonstracijas prie JAV ambasados, protestuojant prieš amerikiečių „agresiją“ Irake, atsiliepė tik keliolika žmonių. Bet ir tie atėjo tikėdami pažadais, kad V.Žirinovskis dalys savo vardu pavadintą degtinę.
Na, o išgirdęs apie V.Putino pareiškimą, sunerimo Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas. Jis paskambino Rusijos prezidentui, klausdamas, ką visa tai reiškia. V.Putinas pakartojo tą patį, ką pasakė savo pareiškime.

Petras KATINAS