Kaimas - ateities greitkelyje
 |
Verčiama pirmoji vaga,
kurią pašventino
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka |
Akcentas - Europos Sąjunga
Tas tris dienas Kauno rajono
Noreikiškių seniūnijos Lietuvos žemės ūkio universiteto miestelis
ūžė lyg bičių avilys. Čia vyko žemės ir miškų ūkio paroda Ką
pasėsi... 2003. Toks metų renginys Noreikiškėse vyksta jau aštuntą
kartą ir nuolat susilaukia gausaus skaičiaus dalyvių bei lankytojų,
garbių svečių ir dėmesio. Parodos devizas - Naujovės ir žinios,
partnerystė ir ryžtingi sprendimai - kaimo ateities kelias. Plati
ir įvairi buvo parodos tematika. Tai - žemės ir miškų technika
bei technologijos; žemės ūkio produkcijos perdirbimo įranga; sėklos,
daigai ir sodinukai; trąšos ir augalų apsaugos priemonės; kaimo
verslai; turizmo paslaugos rekreacinėse vietovėse; ekologiški
maisto produktai; žemės ūkio mokslas, mokymas ir konsultacinės
paslaugos.
Šįkart parodoje dalyvavo 180 stambių bendrovių, įmonių, apie 400
smulkesnių eksponentų iš visos Lietuvos bei užsienio. Čia galėjai
išgirsti šnekant ne vien dzūkiškai ar žemaitiškai, bet ir rusiškai,
lenkiškai, vokiškai. Suprantama, mūsų laukuose dirba ne vien lietuviška,
bet ir užsienietiška žemės ūkio bei miškų technika. Ypač galingesnioji
- javų, cukrinių runkelių, bulvių kasimo kombainai ir kt. Kai
kurios tokios mašinos - tarsi namai ant ratų, išvaizdžios, galingos,
našios ir moderniškos. Vis dėlto daugiausia eksponatų buvo lietuviškų,
ypač žemės ūkio, sodinukų, žemės ruošos, kitokių mašinų, padargų.
O kur dar tautodailininkų darbai, trąšos, įvairios sėklos, vaisiai,
medus, kiti skanėstai, maistingosios medžiagos.
Per iškilmingą parodos atidarymą kalbėjęs LŽŪU rektorius prof.
Albinas Kusta atkreipė dėmesį, kad šios parodos akcentas - Lietuvos
stojimas į Europos Sąjungą ir su tuo susiję organizaciniai reikalai,
visuomenės, ypač kaimo žmonių, švietimas dėl stojimo į šią tarptautinę
bendriją ir kt. Kaip tik vienas reikšmingesnių parodos renginių
buvo euroforumas Kaimas kryžkelėje - ar kaimo bendruomenės pasinaudos
naujomis plėtros galimybėmis, aiškintasi, kokios naudos kaimo
žmogus turės iš bendrystės su kitomis ES šalimis. Tą pačią dieną
nuo LŽŪU centrinių rūmų išvyko eurobusas su ekonomikos, vadybos,
kitais specialistais. Jie lankėsi įvairiose vietovėse ir aiškino
kaimo žmonėms Europos Sąjungos svarbą mūsų gyvenime.
Į parodos atidarymą atvyko Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas.
Šiuo savo apsilankymu jis tarsi priminė prezidento Antano Smetonos
pavyzdį - prieškario valstybės vadovas visuomet dalyvaudavo žemės
ūkio parodų atidaryme, aktyviai domėjosi kaimo gyvenimu. Prezidentas
R.Paksas sakė, kad Lietuvos tikslas yra per Europos Sąjungą pasiekti
mūsų šalies žmonėms geresnį gyvenimą. Dabar mūsų kaimas nesąs
kryžkelėje, o veikiau - greitkelyje, kuriuo ryžtingai važiuojame
į ateinančią, neabejotinai šviesesnę dieną.
Džiaugsmas - pjūčiai
atėjus
Kiek vėliau įvykusi Pirmosios
vagos šventė vėl priminė prieškario Lietuvos valstiečių optimizmą,
tikėjimą geresniu gyvenimu, nors tada irgi nebuvo lengva pelnytis
duoną, gauti papildomų pajamų. Bet kaimo žmonės tikėjo, kad Lietuva
bus toji vieta, kur gera, patogu dirbti, gyventi, ilsėtis, tuo
gyvenimu džiaugtis. Tas tikėjimas turėtų mus lydėti ir dabar.
Šventėje dalyvavęs Telšių vyskupas Jonas Boruta pacitavo Šventojo
Rašto ištrauką: Su ašarom beriamas grūdas, bet džiaugsmas - pjūčiai
atėjus. Jis pakvietė melsti Dievą kuo gausesnio derliaus, sukalbėjo
maldą už visos Lietuvos, Žemaitijos kaimo žmones, prašydamas gausių
malonių. Pirmąją vagą, kurią traktoriumi išarė jaunas ūkininkas
iš Raseinių rajono Mindaugas Juozaitis, pašventino Vilkaviškio
vyskupas Rimantas Norvila. Jis sakė, kad, šventindamas šią simbolinę
vagą, tuo pačiu šventina visas Lietuvos kaimo vagas, tuo prašant
Aukščiausiąjį gausių derlių. Į išartą vagą vaikučiai pabėrė šviežios
duonelės.
Prezidentas R.Paksas, vyskupai J. Boruta bei R.Norvila, kai kurie
Seimo nariai, kiti garbūs svečiai, parodos šeimininkai apžiūrėjo
gausią ekspoziciją, pasikalbėjo su ūkininkais, kitais parodos
dalyviais bei lankytojais.
Svarbus ramstis - technika
Vienas parodos dalyvių - aviacijos
kompanijos Oro vilkas vadovas pilotas Kęstutis Staniulis. Jis
parodoje demonstravo nedidelį vienvietį lėktuvą, skirtą laukams
tręšti. O kiti kompanijos ULO klasės lėktuvai naudojami kaimo
turizmui, apylinkų apžvalgai, fotografavimui, filmavimui. Tai
nauja kaimo pramogų rūšis. Parodoje eksponuotame lėktuve įtaisyta
palydovinė navigacinė sistema, kita nauja įranga - jos dėka pilotas
ekranėlyje tiksliai, poros metrų tikslumu, mato, kokioje lauko
vietoje skrenda jo pilotuojamas lėktuvas. Per valandą juo galima
patręšti apie šimtą hektarų plotą.
Bene daugiausia vietos ekspozicijoje užėmė žemės ūkio technika,
eksponuota tradicinėje jai skirtoje vietoje kitoje kelio pusėje.
Vertinga Kauno akcinės bendrovės Lytagra ekspozicija. Naujų
žemės dirbimo technologijų taikymas, jas atitinkančių žemės ūkio
mašinų pardavimas, konsultavimas, techninė priežiūra ir servisas,
aprūpinimas atsarginėmis dalimis - tai tik dalis bendrovės krypčių.
Ji atstovauja tokioms galingoms, visame pasaulyje žinomoms kompanijoms,
kaip New holland, Manitou, Amazone, Maz, Krone ir kitoms.
Lytagra turi 22 filialus visoje Lietuvoje - Baisogaloje, Jurbarke,
Gargžduose, Šakiuose, Utenoje ir kitur. Bendrovės specialistai
padeda ūkininkams parengti investicinius planus SAPARD paramai
gauti, teikia kitas paslaugas. Kaip tik šalia palapinės, kurioje
buvo įsikūręs bendrovės parodos štabas, buvo demonstruojamas milžiniškas
New holland javų dorojimo kombainas, beje, kainuojantis ne vieną
šimtą tūkstančių litų. Kiek toliau stovėjo net 360 tūkst. litų
kainuojantis Sampo javų kombainas. Pasirodo, jį jau nupirko
Balčiūnų ūkis. Galingus, nors ir labai brangius užsienietiškus
traktorius nedažnai, bet irgi perka vienas kitas ūkininkas, miškininkai,
statybos organizacijos. Bet dažnas parodos lankytojas, praeidamas
pro tokią techniką,vien atsidūsta: Kur čia man...
Daug vietos ekspozicijoje užėmė įvairūs sodinukai, daržovių sėklos.
Kokių tik sodų ir daržų gėrybių čia nebuvo. Savo produkcijos siūlė
įsigyti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno
botanikos sodas, Kauno miškų urėdija, AB Širvintų sėklos, kitos
organizacijos, taip pat privatūs augintojai. Vienas tokių - Algimantas
Stankauskas iš Kauno rajono Babtų seniūnijos. Jis keturiuose žemės
masyvuose turi apie 10 tūkst. įvairiausių vaisių, kaulavaisių
sodinukų. Tai obelaitės, kriaušaitės, slyvaitės, vyšnaitės, persikai,
abrikosai. Kone visų - po keletą veislių. Už persiko sodinuką
šeimininkas prašė 18 litų, abrikoso - 15 Lt. Jis labiau išskyrė
koloninę obelaitę, kuri išauganti tarsi kokia kolona - aukšta,
liekna, o rudenį visa aplimpanti rausvais obuoliukais. Labai įspūdingas
vaizdas. Už sodinuką prašė 15 litų. Beje, šeimininkas sakė, kad
šitokią sodų augmenijos gausą daugina, sodina, prižiūri, realizuoja
tik trys jo šeimos žmonės. Gelbsti žinios, patirtis, o ypač įvairi
sodų technika. Be jos tiek darbų nenuveiktų.
Kitas ūkininkas siūlė bulvių sėklos - už penkių kilogramų rezginę
prašė vienuolika litų. Jonas Rabačius pardavinėjo ekologinį medų,
už kilogramą norėjo 13-14 litų. Jis darbščių bitelių surinktas
iš miško aviečių, liepų, kitos augmenijos. Bitininkas turi apie
šimtą bičių šeimų.
Iš Pasvalio rajono Daujėnų seniūnijos atkakusi šeima siūlė naminę
duoną. Kilogramas - 2,6 Lt. Žmonės nesiderėdami pirko, sakydami,
kad nors ir brangoka, bet - natūrali, gardi. Buvo duonelės su
spirgučiais ir kitokios.
Šviečiamoji programa
ir medaliai
Po stogu LŽŪU trečiuosiuose rūmuose
irgi veikė gausi ekspozicija. Savo darbus, agitacinius leidinius
lankytojams pateikė Kauno apskrities specialiųjų ugdymo įstaigų
moksleiviai, amatų klubo Versmė meistrai, Lietuvos šeimos ūkininkų
sąjunga, kitos bendruomenės. Pirmą kartą savo ekspozicijas parengė
Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Ypač daug dėmesio parodoje Ką pasėsi... 2003 buvo skirta šviečiamajai
programai, prasidėjusiai dar kovo viduryje. Vyko Kaimo verslų
dekados renginiai įvairiose apskrityse, jų seniūnijose, savivaldybėse,
taip pat Sodininkų ir daržininkų forumas. Parodos dienomis vyko
gamybinės konferencijos, seminarai. Ekologiško pieno perdirbimo
perspektyvos, valstybės parama kooperacijos plėtrai, profesinis
pasirengimas ūkininkauti, žemės ūkio paskirties žemės rinka, vaisių
ir daržovių rinkos naujovės, daug kitų temų buvo nagrinėjamos
įvairiuose seminaruose, pokalbiuose. Vien parodos metu jų buvo
surengta apie pusę šimto. Ūkininkai, bendrovių specialistai daug
ką išgirdo, sužinojo.
Vienas džiugiausių momentų parodoje buvo apdovanojimai. Paskirta
dešimt didžiųjų, tiek pat mažųjų parodos medalių, penkiolika diplomų,
keturiolika Žemės ūkio ministerijos padėkos raštų. Tarp apdovanotojų
- AB Lytagra, UAB Dotnuvos projektai, UAB Sėklos, Dzūkijos
nacionalinis parkas, tautodailės studija Piliuona. Taip pat
- Audronės ir Eduardo Mačių dekoratyvinių augalų medelynas, Eugenijos
Šliauterienės ūkis, Onos Valickienės lėlės ir kt.
Vienas neformalus parodos akcentas - didžiausios kiaušinienės
Lietuvoje (organizatorių teigimu, - ir visame pasaulyje) kepimas.
Šią dovaną parodos dalyviams pateikė AB Vievio paukštynas ir
restoranas Marceliukės klėtis. Kiaušinienė buvo iškepta iš 2059
kiaušinių. Gal tai tikrai Gineso knygos vertas rekordas?
Benjaminas ŽULYS
Noreikiškės, Kauno rajonas
© 2003 "XXI amžius"