Prisiminus dr. Adolfą Damušį

Praėjus mėnesiui nuo dr. Adolfo Damušio (1908 06 16 - 2003 02 27) mirties, Vilniaus ateitininkai surengė šio tauraus žmogaus, mokslininko, visuomenės veikėjo, ateitininkijos puoselėtojo atminimo vakarą. Renginys prasidėjo kovo 27 dienos pavakare Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčioje šv.Mišiomis. Po to arkivyskupijos Jaunimo centro salėje buvo dalijamasi prisiminimais. Dr.Saulius Girnius priminė šio daug Lietuvai nusipelniusio žmogaus gyvenimą.
… Iki 95-ojo gimtadienio buvo likę tik pusketvirto mėnesio. Tikėjomės jubiliejaus dieną jį matyti tokį, kaip visada: aukštą, liekną, tiesų, besišypsantį, besidžiaugiantį Lietuvos laimėjimais, besisielojantį dėl nesėkmių… Deja, jau nebepamatysime.
Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis buvo intensyvaus rengimosi visas jėgas skirti tėvynės gerovei laikotarpis. 1928 metais baigta Panevėžio gimnazija, 1934-aisiais - Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetas, gautas cheminės technologijos inžinieriaus diplomas, 1937-1938 metais - specializacija Berlyno ir Frankfurto universitetuose, 1940 metais apginta daktaro disertacija „Geležies ir aliuminio deginių santykio įtaka į cemento susitraukimą“.
A.Damušį nuo pat jaunystės žavėjo dvasinės aukštumos. Labiausiai jam buvo priimtini ateitininkų idealai, kuriems liko ištikimas visą gyvenimą. „Visa atnaujinti Kristuje“ - tuo keliu ėjo ne tik pats, bet vedė ir kitus. 1930-1931 metais jis buvo Moksleivių ateitininkų sąjungos pirmininku, 1946-1952 metais išeivijoje - Ateitininkų federacijos vadovu, vėliau - Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos pirmininku. Dr.A.Damušio galvoje gimė kilni idėja - išeivijos lietuvių jaunimą ugdyti krikščioniška, patriotine, lietuviška dvasia. Tos idėjos išraiška - jaunimo stovykla „Dainava“, įkurta 1955 metais. Pelnytai pavadinta jo vardu, ji tebeveikia ir dabar. Dr.A.Damušis buvo aktyvus Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, Tautos fondo narys, Lietuvių enciklopedijos, leidžiamos Bostone (JAV), cheminės technologijos redaktorius. Jis rašė į „Ateitį“, „Draugą“, „Į laisvę“, „Lietuvių dienas“, „Pasaulio lietuvį“. Didžiulis jo darbas, palaikant lietuvybę ir katalikybę, 1981 metais įvertintas prof.Stasio Šalkauskio premija.
Patriotiškai nusiteikęs dr.A.Damušis negalėjo abejingai stebėti Lietuvos okupacijos. Į rezistencinę veiklą jis įsitraukė 1940-aisiais, aktyviai dalyvavo Lietuvos aktyvistų fronto, vėliau - Lietuvių fronto veikloje, buvo vienas 1941 metų birželio sukilimo organizatorių, Laikinosios vyriausybės pramonės ministras. Jis - vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK’o) organizatorių ir vicepirmininkų. 1944 m. birželio 16 d. kartu su kitais VLIK’o nariais nacių suimtas, įkalintas Vokietijoje. Nuo bado mirties išgelbėjo į Vokietiją su šeima persikėlusi žmona Jadvyga, beje, iki paskutinių gyvenimo dienų meile ir šiluma apglobusi vyrą.
Karas baigėsi. 1945 metais dr.A.Damušis dirbo Kempteno lietuvių gimnazijos direktoriumi. 1947 metais su šeima persikėlęs į JAV, dirbo dažų pramonės cheminių tyrimų srityje. Jo vardu užregistruota per dvidešimt patentų iš polimerinės chemijos. Parašė ir redagavo anglų kalba knygas apie dažus ir naujas sintetines medžiagas, aktyviai dalyvavo profesinėje spaudoje.
Nuo 1997 metų Adolfas ir Jadvyga Damušiai nuolat gyveno Vilniuje. Juos galėdavai sutikti visur: ateitininkų sambūriuose, patriotinių organizacijų renginiuose, vykstančiuose sostinėje ir provincijoje. Dr.A.Damušis buvo vienintelis Lietuvoje gyvenęs Laikinosios vyriausybės ministras. Jis noriai liudijo Lietuvos sudėtingą 1940-1944 metų laikotarpį, kai tik gaudavo leidimą kalbėti. Seimas, Vyriausybė, Rezistencijos ir genocido tyrimo centras… Ir privačiai, kalbėdamas su visais, kurie iš pirmų lūpų norėdavo sužinoti objektyvią to meto tiesą. Pasakodamas pašnekovui žiūrėdavo tiesiai į akis, nes visu gyvenimu liudijo meilę Lietuvai. Tiems, kurie neturėjo progos pasikalbėti su dr. A.Damušiu, liko jo solidi knyga apie Lietuvos gyventojų aukas ir nuostolius per Antrąjį pasaulinį karą ir pokario metais (1940-1959). 1995 metais dr. A.Damušis apdovanotas LR Prezidento Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu.
Tikimės, kad ir iš Anapus atviras ir įdėmus dr. A.Damušio žvilgsnis seks Lietuvos kelią į laimingesnę visų mūsų ateitį. Lietuvos ateitininkijai jis paliko kilnaus, tėvynei pasiaukojusio žmogaus pavyzdį, kaip tuo keliu eiti.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2003 "XXI amžius"