Atnaujintas 2003 m. balandžio 16 d.
Nr.30
(1134)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Literatūra
Darbai
Atmintis



PRIEDAI


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kova dėl Europos „sielos“

Šiame numeryje:

Mūsų Popiežius – Rūpintojėlio atvaizdas

Šventasis Tėvas paragino siekti taikos

Nepalūžę tremtyje

Viduramžių kultūros tyrimai

Šv.Mišios „Prisikėlusiai tėvynei“

Žodžiai iš pogrindžio

Prisiminus dr. Adolfą Damušį

Popiežius Jonas Paulius II ketvirtadienį per katalikų jaunimo šventę Šv. Petro aikštėje stebėjo, kaip paleidžiamas taiką
simbolizuojantis baltas balandis

Vatikanas ketvirtadienį pareiškė viltį, kad, pasibaigus Irako karui, Artimuosiuose Rytuose prasidės “taikos era”. Tai yra iššūkis irakiečiams ir tarptautinei bendrijai, sakoma paskelbtame pareiškime. Vatikanas pažymi, kad kovos Irake turi liautis kiek įmanoma greičiau, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo nereikalingų kančių. Katalikų Bažnyčia yra pasirengusi suteikti humanitarinę paramą Irakui.
Popiežius ir kiti aukšti Vatikano atstovai prieš konflikto pradžią priešinosi kariniams veiksmams Irake be Jungtinių Tautų organizacijos pritarimo ir įspėjo dėl padėties paaštrėjimo regione.

Religinių bendruomenių statuso klausimas

Didysis Europos vienijimosi rėmėjas ir skatintojas popiežius Jonas Paulius II nuolat pabrėžia, kad Europos Sąjunga neturi likti tik ekonominė organizacija, kad jos plėtra būtų pagrįsta krikščioniškomis vertybėmis, ypač pagarba žmogaus orumui, ir taika. „Europos Sąjungos plėtra neturi apsiriboti tik ekonomika ir rinkos santykiais, - kalbėjo Šventasis Tėvas, kovo pabaigoje audiencijoje Vatikane priėmęs Liuksemburgo monarchų šeimą – didįjį kunigaikštį Henriką ir jo žmoną kunigaikštienę Mariją Terezą. – Reikia skatinti tokį visuomenės modelį, kuriame būtų gerbiamas asmens orumas bei pagrindinės jo teisės ir kuriame įsitvirtintų santykiai, grindžiami teisingumu, abipuse pagarba ir taikos tarp visų žmonių ir tautų“.


Būties švytėjimas

Dailininkė Birutė Žilytė

Šių metų pradžioje Vilniaus rotušės Didžiojoje salėje buvo pristatyta pernai išleista solidi knyga–albumas „Paslaptingas būties švytėjimas“. Į ją sudėtos ne tik dailininko Algirdo Steponavičiaus (1927–1996) kūrinių reprodukcijos, svarbiausius jo ir artimųjų gyvenimo momentus fiksuojančios nuotraukos, bet ir daug šio dailininko tekstų, paskelbtų periodikoje ir knygose. Veikė A.Steponavičiaus darbų paroda. Į renginį suplūdo gausybė žmonių, šio dailininko, Nacionalinės premijos laureato (1990), talento gerbėjų. Už knygų iliustracijas A.Steponavičius pelnė tarptautinį pripažinimą. Jis apdovanotas aukso medaliu Leipcigo knygų mugėje (1965), „Aukso obuoliu“ tarptautinėje iliustracijų parodoje Bratislavoje (1967), pirmąja premija knygos meno trienalėje „Vilnius’81“ (1981), pirmojo laipsnio diplomu ir medaliu XXI tarprespublikiniame knygos meno konkurse Rygoje (1989). 1989 metais Algirdas laimėjo Ivano Fiodorovo diplomą (aukščiausią apdovanojimą) knygos meno konkurse Maskvoje, Jono Kazimiero Vilčinskio diplomą už gražiausiai iliustruotą Lietuvos metų knygą. Knygą „Paslaptingas būties švytėjimas“ sudarė A. Steponavičiaus žmona, taip pat žinoma dailininkė grafikė Birutė Žilytė, gavusi tuos pačius tarptautinius apdovanojimus (Tarptautinės knygų mugės Leipcige aukso medalis – 1967 m., Bratislavoje „Aukso obuolio“ prizas – 1969 m.), laimėjusi Talino grafikos trienalės pirmąją premiją (1971), už vaikų knygų iliustracijas gavusi Valstybinę premiją (1971). Apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1997).
Knygos meno konkurse „Vilnius 2002“ B.Žilytei paskirta pirmoji premija ir Lietuvos dailininkų sąjungos premija už knygą „Algirdas Steponavičius. Paslaptingas būties švytėjimas“.
Su dailininke B. Žilyte kalbėjomės jos namuose, sėdėdami prie to paties ilgojo stalo, prie kurio daugelį metų ji dirbo kartu su savo vyru A. Steponavičiumi.


Kristaus kančios atminimo savaitė

Verbų sekmadienis prie Vilniaus Arkikatedros

Sekmadienį, balandžio 13-ąją, šventėme Verbų sekmadienį. Daugelyje Europos šalių ši diena dar vadinama Palmių sekmadieniu. Minimas garbingas Kristaus įžengimas į Jeruzalę prieš savo baisiąją kančią. Minios tada klojo Jam po kojomis palmių šakas ir šlovindami šaukė: "Osana! Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu".
Šiam įvykiui prisiminti jau nuo šeštojo amžiaus krikščionys ėmė rengti procesijas su palmių šakomis. Lietuvoje Verbų sekmadienį bažnyčiose šventinamos kadagio ar sprogstančio gluosnio šakelės.
Nuo Verbų sekmadienio prasidėjo Didžioji savaitė - Kristaus kančios ir mirties atminimo dienos.
Didįjį ketvirtadienį, dešimtą valandą šv. Mišias šioje svarbiausioje mūsų šventovėje aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Dalyvaus visi arkivyskupijos kunigai. Mišių metu bus šventinami aliejai, naudojami tikinčiųjų patarnavimams teikiant sakramentus.


Maršalo lazdą iškeitęs į plunksną

Vilius Bražėnas su „XXI amžiaus“ laikraščio bendradarbe – Lietuvos teisės universiteto teisės specialybės studente Justina Žeižyte

Profesorius Vytautas Landsbergis, sveikindamas žymų visuomenės veikėją Vilių Bražėną devyniasdešimtmečio jubiliejaus proga, jo asmenybę apibūdino karvedžio Napoleono posakiu. „Kiekvienas leitenantas savo kuprinėje nešiojasi maršalo lazdą. O leitenantas Vilius Bražėnas šią maršalo lazdą nudrožė ir pasigamino iš jos aštrią plunksną“, - sakė Seimo narys vertindamas V.Bražėno publicistiką, jo aštrų žvilgsnį į svarbiausius Lietuvos gyvenimo įvykius. „Kol pasaulis bus netobulas, tol Bražėnas su tuo nesitaikstys“, - sakė prof. V.Landsbergis apie jam artimas šios asmenybės branginamas ir aukštinamas vertybes: tėvynės meilę, ištikimybę ir pasiaukojimą tautos laisvei ir tiesai.
„Uždekime ant pilies kuorų laužus, saugokime ir branginkime Lietuvą“, - tardamas padėkos žodį gausiai susirinkusiems draugams, bendražygiams ir svečiams, kalbėjo jubiliatas V.Bražėnas savo garbingos sukakties šventėje Kauno įgulos karininkų ramovėje. Šiuo gilią prasmę turinčiu pasakymu jubiliatas tarsi apibendrino jo pagerbti susirinkusių žmonių išsakytas mintis ir atsakė į savo paties sugalvotą šios popietės svarstymų temą „O kas toliau


Pristatyti „Vilniaus maldos namai“

Knygos pristatyme dalyvavo (iš kairės) Sigita Gasperavičienė, jos autorius Vytautas Šiaudinis, literatas Leopoldas Stanevičius,
bibliotekininkė Rūta Skorupskaitė

Kovo pabaigoje Vilniaus A.Mickevičiaus bibliotekoje įvyko Vytauto Šiaudinio knygos „Vilniaus maldos namai“ (2001) pristatymas. Susirinko gausus būrys žmonių. Architektas Antanas Panavas kalbėjo, kad tai tikrai puikus Vilniaus bažnyčių ir kitų religijų maldos namų katalogas su nuostabiomis iliustracijomis ir jų istoriniais bei architektūriniais aprašymais. Knyga būtinai turėtų pasirodyti lenkų kalba, nes į Vilnių atvyksta gana daug turistų iš Lenkijos, taip pat anglų ir vokiečių kalbomis. „Vorutos“ redaktorius J.Vercinkevičius pabrėžė, kad leidinys vertingas ir dėl to, kad čia aprašomi ir nugriauti, sunaikinti maldos namai. Juk ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią Vilniuje sovietmečiu buvo įsakyta nugriauti, nes Lenino paminklas „blogai atrodė“ šios didingos šventyklos fone.


Vilniaus ir Kauno unija
Regiono plėtros strategija

Prof.Vladas Stauskas

Baltijos jūros regione kaip pavyzdį galima paminėti dešimt Europos didmiesčio (Euro City) statusą turinčių miestų, kurie turi po dvi tris išskirtines savybes: sostinės statusą, strateginės reikšmės komunikacijų mazgus (uostai, svarbios magistralės, geležinkeliai) ir dydį (per milijoną gyventojų). Lietuvoje kol kas neturime objektų, atitinkančių paminėtus kriterijus. Mes dar tik kuriame bendrą ir suderintą šalies regionų vystymo strategijos planą.
Sausio mėnesį Kauno miesto savivaldybėje vykusioje konferencijoje apie Kauno regiono plėtrą dalyvavo mokslininkai, miesto bei Kauno apskrities vadovai. Rengėjai – ES ateities Lietuvos forumo Kauno apskrities taryba, Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities Europos informacijos centras. Koordinatorius - prof.Arimantas Dumčius.
Iki šiol dar tik kuriamas Kauno miesto plėtros planas. Jei būtų suderinama politinė ir pilietinė bendruomenių valia, tai nugalėtų logika, kad Lietuvai galima išauginti Europos didmiestį iš Vilniaus-Kauno urbanistinio ruožo potencialo sujungimo, atkakliai siekiant investicijų iš ES regionų plėtros fondų. Dviejų miestų (Vilniaus-Kauno) unijos (dipolio) idėja atitinka šiuolaikiškos eurointegracijos reikalavimus, kuri teigiamai paveiktų kitų Lietuvos regionų ir visos Lietuvos vystymąsi.


Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia

Asyžius

Į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 4-11 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 590 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt.
Registruojantis turėti šį kuponą.)

Į turistinę apžvalginę pažintinę piligrimų kelionę į LENKIJĄ gegužės 22-25 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Krokuva – druskos kasykla Veličkoje – Jėzaus Kristaus Gailestingumo šventovė Lagievnikuose – Vilnius.

Kelionės kaina – 200 Lt.

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija