|
Pristatyti
Vilniaus maldos namai
|
Knygos pristatyme dalyvavo
(iš kairės) Sigita Gasperavičienė, jos autorius Vytautas
Šiaudinis, literatas Leopoldas Stanevičius,
bibliotekininkė Rūta Skorupskaitė |
Kovo pabaigoje Vilniaus A.Mickevičiaus
bibliotekoje įvyko Vytauto Šiaudinio knygos Vilniaus maldos namai
(2001) pristatymas. Susirinko gausus būrys žmonių. Architektas
Antanas Panavas kalbėjo, kad tai tikrai puikus Vilniaus bažnyčių
ir kitų religijų maldos namų katalogas su nuostabiomis iliustracijomis
ir jų istoriniais bei architektūriniais aprašymais. Knyga būtinai
turėtų pasirodyti lenkų kalba, nes į Vilnių atvyksta gana daug
turistų iš Lenkijos, taip pat anglų ir vokiečių kalbomis. Vorutos
redaktorius J.Vercinkevičius pabrėžė, kad leidinys vertingas ir
dėl to, kad čia aprašomi ir nugriauti, sunaikinti maldos namai.
Juk ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią Vilniuje sovietmečiu
buvo įsakyta nugriauti, nes Lenino paminklas blogai atrodė šios
didingos šventyklos fone.
|
|
Šv.Mišios
Prisikėlusiai tėvynei
|
Knygos Prisikėlusiai tėvynei
viršelio fragmentas |
Kiekvienam katalikui visų didžiausia,
privaloma sekmadieninė malda šv.Mišių liturgija. Ji visais laikais
įkvėpdavo didžiuosius muzikos kūrėjus neprilygstamos vertės kūrybai.
Didingas koncertines mišias kūrė žinomi kompozitoriai: J.S.Bachas,
V.A.Mocartas (jo Requiem pripažinta šio genijaus kūrybos viršūne),
L.van Bethovenas, F.Šubertas, J.Bramsas, Dž.Verdis. Prieš jų meninę
jėgą neatsilaikė net nuožmusis ateizmas.
Pirmąsias lietuviškas mišias, dedikuotas Antanui Strazdui, sukūrė
vargonininkas, pedagogas Juozas Kalvaitis (1842-1900). Kiti lietuvių
kompozitoriai, kūrę mišias arba atskiras jų dalis, yra šie: J.Naujalis,
Č.Sasnauskas (Requiem žymiausias jo kūrybos vaisius), J.Dambrauskas,
P.Šližys, J. Miškinis, V.Bartulis, K.M.Čiurlionis, S.Šimkus, A.Mikulskis.
Jaunieji mūsų laikų kūrėjai šv.Mišių sakralinę muziką bando rašyti
kompiuteriais. Visi minėti kompozitoriai mišias kūrė kanoniškais
lotyniškais arba verstais į lietuvių kalbą tekstais. Nors, atrodytų,
yra nemažai šio žanro muzikos kūrinių, tačiau kardinolas J.A.Bačkis
kartą yra apgailestavęs, kad trūksta liturginės muzikos.
|
|
Žodžiai
iš pogrindžio
Mano dienos
Pilki raiteliai
Zovada prabėga pro mano širdį,
Paliko brydę lyg ištryptą vieškelį,
Pilną akmenų ir žvyro.
Pilną duobių ir purvo...
Nuo jų bildesio apkurto mano ausys
Ir jau negirdžiu Saulės simfonijos,
Nuo sukeltų dulkių aptemo mano akys
Ir nematau saulėlydžio žaismo...
Su ašarom akyse ieškau gėlių,
Kurias anąkart sodinau ir laisčiau.
Jų nėra jas ant savo kojų nusinešė
Pilkieji raiteliai...
(Šv. Mišios ir mano gyvenimas.
1. Laiptų malda)
Tai Anelės Mocevičiūtės knygos
Laiptų malda eilutės. Autorės literatūrinis kraitis kuklus ši
knyga yra pirmoji. Nesirengė būti nei rašytoja, nei poete rašė,
kad reikėjo. Jautrus žodis buvo labai laukiamas pogrindyje. A.Vilnies
slapyvardžiu ir visiškai be jokio vardo jos eilėraščiai keliavo
po Lietuvą, į Sibirą (ant plono rūkomojo popieriaus graikiškų riešutų
kevaluose), kai reikėjo pakelti dvasią, kai reikėjo nubraukti ašarą
ir kančią. Vienus dainavo, kitus giedojo (ir dabar gieda), dar
kiti netikėtai atsirado tikybos vadovėlyje...
Anelė krikšto vardas. Jaunystėje draugai vadindavo Nele, gūdžiu
pokariu, kai šeima slapstėsi, o ji pati buvo sekama, pakeitė gyvenamąją
vietą, vardą ir pasą. (Dabartinis vardas inkognito autorės prašymu.)
|
|