Atnaujintas 2003 m. balandžio 16 d.
Nr.30
(1134)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Literatūra
Darbai
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pristatyti „Vilniaus maldos namai“

Knygos pristatyme dalyvavo (iš kairės) Sigita Gasperavičienė, jos autorius Vytautas Šiaudinis, literatas Leopoldas Stanevičius,
bibliotekininkė Rūta Skorupskaitė

Kovo pabaigoje Vilniaus A.Mickevičiaus bibliotekoje įvyko Vytauto Šiaudinio knygos „Vilniaus maldos namai“ (2001) pristatymas. Susirinko gausus būrys žmonių. Architektas Antanas Panavas kalbėjo, kad tai tikrai puikus Vilniaus bažnyčių ir kitų religijų maldos namų katalogas su nuostabiomis iliustracijomis ir jų istoriniais bei architektūriniais aprašymais. Knyga būtinai turėtų pasirodyti lenkų kalba, nes į Vilnių atvyksta gana daug turistų iš Lenkijos, taip pat anglų ir vokiečių kalbomis. „Vorutos“ redaktorius J.Vercinkevičius pabrėžė, kad leidinys vertingas ir dėl to, kad čia aprašomi ir nugriauti, sunaikinti maldos namai. Juk ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią Vilniuje sovietmečiu buvo įsakyta nugriauti, nes Lenino paminklas „blogai atrodė“ šios didingos šventyklos fone.


Šv.Mišios „Prisikėlusiai tėvynei“

Knygos „Prisikėlusiai tėvynei“ viršelio fragmentas

Kiekvienam katalikui visų didžiausia, privaloma sekmadieninė malda – šv.Mišių liturgija. Ji visais laikais įkvėpdavo didžiuosius muzikos kūrėjus neprilygstamos vertės kūrybai. Didingas koncertines mišias kūrė žinomi kompozitoriai: J.S.Bachas, V.A.Mocartas (jo „Requiem“ pripažinta šio genijaus kūrybos viršūne), L.van Bethovenas, F.Šubertas, J.Bramsas, Dž.Verdis. Prieš jų meninę jėgą neatsilaikė net nuožmusis ateizmas.
Pirmąsias lietuviškas mišias, dedikuotas Antanui Strazdui, sukūrė vargonininkas, pedagogas Juozas Kalvaitis (1842-1900). Kiti lietuvių kompozitoriai, kūrę mišias arba atskiras jų dalis, yra šie: J.Naujalis, Č.Sasnauskas („Requiem“ – žymiausias jo kūrybos vaisius), J.Dambrauskas, P.Šližys, J. Miškinis, V.Bartulis, K.M.Čiurlionis, S.Šimkus, A.Mikulskis. Jaunieji mūsų laikų kūrėjai šv.Mišių sakralinę muziką bando rašyti kompiuteriais. Visi minėti kompozitoriai mišias kūrė kanoniškais lotyniškais arba verstais į lietuvių kalbą tekstais. Nors, atrodytų, yra nemažai šio žanro muzikos kūrinių, tačiau kardinolas J.A.Bačkis kartą yra apgailestavęs, kad trūksta liturginės muzikos.


Žodžiai iš pogrindžio

Mano dienos –
Pilki raiteliai
Zovada prabėga pro mano širdį,
Paliko brydę lyg ištryptą vieškelį,
Pilną akmenų ir žvyro.
Pilną duobių ir purvo...
Nuo jų bildesio apkurto mano ausys
Ir jau negirdžiu Saulės simfonijos,
Nuo sukeltų dulkių aptemo mano akys
Ir nematau saulėlydžio žaismo...
Su ašarom akyse ieškau gėlių,
Kurias anąkart sodinau ir laisčiau.
Jų nėra – jas ant savo kojų nusinešė
Pilkieji raiteliai...

(Šv. Mišios ir mano gyvenimas. 1. „Laiptų malda“)

Tai Anelės Mocevičiūtės knygos “Laiptų malda“ eilutės. Autorės literatūrinis kraitis kuklus – ši knyga yra pirmoji. Nesirengė būti nei rašytoja, nei poete – rašė, kad reikėjo. Jautrus žodis buvo labai laukiamas pogrindyje. A.Vilnies slapyvardžiu ir visiškai be jokio vardo jos eilėraščiai keliavo po Lietuvą, į Sibirą (ant plono rūkomojo popieriaus graikiškų riešutų kevaluose), kai reikėjo pakelti dvasią, kai reikėjo nubraukti ašarą ir kančią. Vienus dainavo, kitus – giedojo (ir dabar gieda), dar kiti – netikėtai atsirado tikybos vadovėlyje...
Anelė – krikšto vardas. Jaunystėje draugai vadindavo Nele, gūdžiu pokariu, kai šeima slapstėsi, o ji pati buvo sekama, pakeitė gyvenamąją vietą, vardą ir pasą. (Dabartinis vardas “inkognito” autorės prašymu.)