Viduramžių kultūros tyrimai
Praėjusių metų rudenį Kauno technologijos
universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas pakvietė kauniečius
į pirmąjį paskaitų ciklą, skirtą viduramžių kultūrai. Nuo kovo
17 dienos projektą tęsia paskaitos, skirtos viduramžių technologijoms.
Visa tai Filosofijos ir kultūrologijos katedros projekto, skirto
viduramžių epochai tirti, dalis.
Lietuviams viduramžių Europa buvo tolima, tarsi už patyrimo ribų
esanti. Tokia pat nepažįstama viduramžių Europai buvo ir Lietuva.
Tik dabar pradedame pažinti tą keistą ir neįprastą reiškinį
viduramžius. Projekto vadovė doc. dr. Lina Šulcienė pakvietė visų
sričių mokslininkus, tyrinėjančius šią epochą, pasidalyti savo
žiniomis ir susitelkti bendriems tyrimams bei studijoms. Projekto
reikalingumą atspindi gausus būrys klausytojų, kurie rinkosi į
visas ciklo paskaitas.
Paskaitų ciklą pradėjo Vilniaus universiteto profesorius habil.
dr. Romanas Plečkaitis, pasakojęs apie viduramžių mokslą ir puikiai
nusakęs tiek tos epochos mokslo specifiką, tiek jos reikšmę nūdienos
mokslui. Jis išskyrė svarbiausius viduramžių mokslo bruožus ir
ypač akcentavo to meto logikos pasiekimus, kurių vertę imame suvokti
tik dabar. Bendresnę Viduramžių epochos apžvalgą pristatė istorikė
doc. Anelė Butkuvienė, kalbėjusi apie viduramžių Europos ribas
laike ir erdvėje, apžvelgusi svarbiausius istorinius, politinius
ir kultūrinius įvykius. Be to, ji pristatė informatyvią ir intriguojančią
paskaitą apie viduramžių moteris.
Paskaitos vyko ir Technologijos universitete patalpose, ir kitur.
Profesorius habil. dr. Stanislovas Sajauskas pakvietė į labai
įspūdingą Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje surengtą
ekspoziciją Lietuvos pinigai ir papasakojo apie Lietuvos numizmatikos
pradžią, apie ankstyvuosius Lietuvos pinigus ir jų gamybos tradicijas
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vytauto Didžiojo universiteto
filologės Neringos Lūžienės paskaitoje buvo bandoma aktualizuoti
viduramžių kultūros ištakas. Prelegentė kalbėjo apie simbolius,
kurių prisotinti Vakarų krikščionybės kultas, apeigos ir menas.
Mokslo istorikas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Niujorko politechnikos
universiteto, prof. Romualdas Šviedrys M.Žilinsko dailės galerijos
salėje parodė videofilmą apie viduramžių knygos gamybos technologiją
ir atskleidė įtaką, kurią Europos kultūrai padarė spaudos mašinos
sukūrimas viduramžiais. Kauno apskrities viešosios bibliotekos
Knygos muziejuje Vytauto Didžiojo universiteto filologas Sigitas
Lūžys supažindino su unikaliomis Knygos muziejuje saugomomis knygomis.
Klausytojai galėjo pamatyti ankstyviausias išlikusias spausdintas
knygas, sužinoti apie jų spausdinimo, įrišimo, apipavidalinimo
subtilybes ir paslaptis.
Paskaitų ciklą užbaigė viduramžių ir nūdienos fantazmai: Vilniaus
dailės akademijos doktorantė Odeta Žukauskienė pasakojo apie įvairiausias
fantastines būtybes, kuriomis buvo apgyvendintas viduramžių žmogų
supantis pasaulis, o jos kolegė Irena Zonytė surengė įspūdingą
fotografijų parodą, įrodančią analogiškas realijas nūdienos ritualuose.
Atrodo, organizatoriams pavyko inicijuoti tam tikrą intelektualinį
judėjimą, kuris, laikui bėgant, galėtų tapti viduramžių kultūros
tyrimų centru.
Kovo 17 dieną klausytojai buvo pakviesti į naują, labiau specializuotą
dvylikos paskaitų ciklą Mokslo ir technologijų istorija: viduramžių
technologijos. Pirmojoje paskaitoje istorikas Tomas Baranauskas
kalbėjo apie medines Lietuvos pilis.
Kitas paskaitas skaitys mokslo istorikai doc. dr. Libertas Klimka
ir prof. Romualdas Šviedrys, archeologai dr. Mindaugas Bertašius
ir Algirdas Žalnierius, istorikas Darius Juodis. Bus kalbama apie
Kauno pilies gynybines technologijas ir Kauno bronzos liejyklas,
apie naujausių Vilniaus gynybinės sienos tyrinėjimų rezultatus,
apie viduramžių keramikos ir šilumos gamybos technologijas bei
viduramžių miesto kultūrą. Prof. R. Šviedrys skaitys net šešias
viduramžių technologijoms skirtas paskaitas. Visos paskaitos vyks
KTU Distancinio mokymo centre, Studentų g. 48a, 337 auditorijoje.
Ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje tokia Viduramžių epochai skirtų
paskaitų programa yra pirmoji. Džiugu, kad iniciatoriai neapsiriboja
paskaitų organizavimu. Mat visos paskaitos filmuojamos ir sukauptos
vizualinės medžiagos pagrindu viduramžių kultūros tyrimų projekto
iniciatyva bus rengiama mokomoji medžiaga bei edukaciniai filmai.
Daugiau informacijos apie paskaitas galima rasti internete http://www.filosofija.ktu.lt
arba Filosofijos ir kultūrologijos katedroje, Gedimino 43-208,
tel. 32-38-90.
Dr. Ignas NARBUTAS
© 2003 "XXI amžius"