Šv.Mišios Prisikėlusiai
tėvynei
|
Knygos Prisikėlusiai
tėvynei viršelio fragmentas |
Kiekvienam katalikui visų didžiausia,
privaloma sekmadieninė malda šv.Mišių liturgija. Ji visais laikais
įkvėpdavo didžiuosius muzikos kūrėjus neprilygstamos vertės kūrybai.
Didingas koncertines mišias kūrė žinomi kompozitoriai: J.S.Bachas,
V.A.Mocartas (jo Requiem pripažinta šio genijaus kūrybos viršūne),
L.van Bethovenas, F.Šubertas, J.Bramsas, Dž.Verdis. Prieš jų meninę
jėgą neatsilaikė net nuožmusis ateizmas.
Pirmąsias lietuviškas mišias, dedikuotas Antanui Strazdui, sukūrė
vargonininkas, pedagogas Juozas Kalvaitis (1842-1900). Kiti lietuvių
kompozitoriai, kūrę mišias arba atskiras jų dalis, yra šie: J.Naujalis,
Č.Sasnauskas (Requiem žymiausias jo kūrybos vaisius), J.Dambrauskas,
P.Šližys, J. Miškinis, V.Bartulis, K.M.Čiurlionis, S.Šimkus, A.Mikulskis.
Jaunieji mūsų laikų kūrėjai šv.Mišių sakralinę muziką bando rašyti
kompiuteriais. Visi minėti kompozitoriai mišias kūrė kanoniškais
lotyniškais arba verstais į lietuvių kalbą tekstais. Nors, atrodytų,
yra nemažai šio žanro muzikos kūrinių, tačiau kardinolas J.A.Bačkis
kartą yra apgailestavęs, kad trūksta liturginės muzikos.
Kauno tremtinių choro vadovas, pedagogas, poetas ir kompozitorius
Antanas Paulavičius neseniai išleido mišias Prisikėlusiai tėvynei.
Kitaip nei anksčiau minėtų kūrėjų, A.Paulavičiaus mišios yra sukurtos
daugiausia jo paties originaliais poetiniais tekstais. Šioms mišioms
kelią į Lietuvos bažnyčias ir koncertų sales vasario 7 dieną palaimino
monsinjoras P.Tamulevičius.
Šis daugiabalsis lietuviškų mišių ciklas prasideda invokacija
Apšlakstyk, Viešpatie, mane (Asperge me). Ji sukurta įspūdingu
B.Braždžionio tekstu. Atleisk man, Dieve (Kyrie eleison) ir
Šlovė Viešpačiui (Gloria) skambūs, melodingi chorai, sukurti
paties kompozitoriaus tekstais. Sujaudinta ir nužeminta širdimi
poetas ir kompozitorius šlovina pasaulio Viešpatį, rūpintojėlių
šalies Karalių:
Jei tu man, Dieve, neatleisi,
Kas pagailės, kas man atleis?
Kur nuodėmingas aš nueisiu,
Kur be Tavęs, kokiais keliais?
Parymai prie kelio, Dieve mano,
Rūpestėliais parymai (
.).
Nuoširdžiu kuklumu jaudina Aukojimo
(Ofertorium) muzika. Poetas aukojimui ant altoriaus atneša ne
tik duoną ir vyną, bet ir mūsų tautos godas:
Dedu ant Viešpaties šventojo
stalo,
Dedu tautos kraujuojančias žaizdas.
Priimki auką šią, Kristau Karaliau,
Išgirsk į dangų kylančias maldas.
Šventas, šventas(Sanctus)
ir Dievo avinėli (Agnus Dei tai maldingi chorai, parašyti
kanoniškais, iš lotynų kalbos verstais tekstais. Gal autoriui
derėjo ir šioms dalims parinkti savo poetinius žodžius. Agnus
Dei nuotaikai labai tiktų sutartinių inspiruotos vizijos. Priešpaskutinė
mišių dalis Tavęs ieškojau (Communio) tai jau kelias dešimtis
metų išeivijoje ir tėvynėje plačiausiai skambanti giesmė, sukurta
mišių autoriaus žodžiais. Į pasimetusio, nužeminto žmogaus šauksmą:
Kur tu esi, o Viešpatie! atsiliepia balsas:
Aš žvaigždėse, aš kiekvienoj
planetoj,
Esu aš žemėj žydinčioj gyvoj.
Širdy aš išnešiotas, iškentėtas
Rūpintojėliais rymau Lietuvoj.
Dėkoju, Dieve, Tau (Ite, Missa
est) galinga šv.Mišių aukos kulminacija padėka:
Už viską pasauly:
Už rytmečio saulę
Dėkoju, Dieve, Tau.
Dėkoju, Dieve, Tau.
Už Lietuvą tėvynę motiną,
Skausmų ir ašarų prisotintą,
Dėkoju, Dieve, Tau.
Dėkoju, Dieve, Tau.
Poetė A.Gricienė yra rašiusi,
kad kai A.Paulavičius kūrė šiuos žodžius, pats Dievas vedžiojo
jo plunksną. Gal dėl poetiškų žodžių, dėl didingos, lengvai įsimenamos,
į širdį smingančios melodijos ši daina-giesmė labai daug kartų
skambėjo tremtinių dainų šventėse Leiskit į tėvynę. Ir 1994
metais, Pasaulio lietuvių dainų šventėje konkurso būdu patekę
į šventės repertuarą, šios dainos žodžiai (muzika - išeivijos
kompozitoriaus J.Govedo) geriausiai išreiškė lietuvių tautos padėka
visatos Kūrėjui.
Minėtame leidinyje dar yra pateikta dešimt giesmių, sukurtų paties
A.Paulavičiaus tekstais bei B.Brazdžionio, Lacrimos, A.Miškinio
eilėmis. Sutikime, leidinio autorius savo žodžiu atlaiko poetinę
konkurenciją. Nes kompozitoriaus melodijos lygios žodžiams, žodžiai
melodijoms.
Reikėtų mišias Prisikėlusiai tėvynei, šį taurų ir originalų
poezijos bei muzikos kūrinį, tinkamai atlikti ir įamžinti kompaktinėje
plokštelėje. Juk dabar tiek daug išleidžiama įvairiausių popmuzikos
albumų. Grėsmingai, nesulaikomai mus užvaldo kosmopolitinė popkultūra.
Pasakykite, ar išleista bent viena šv.Mišių muzikos kompaktinė
plokštelė? O jų taip reikėtų, ypač tose bažnyčiose, kur nėra choro.
Juk galėtų per šv.Mišių auką po bažnyčios skliautais aidėti lietuviški
poetiški žodžiai bei maldingos melodijos.
Reikia pasidžiaugti leidinio meniniu apipavidalinimu. Čia dailininkės
E.Jakubčionytės ir Aušros spaustuvės neabejotinas nuopelnas.
Šis A.Paulavičiaus leidinys galėtų tinkamai atstovauti Lietuvos
religinei muzikai Dievo ir pasaulio tautų akivaizdoje.
Vytautas KAIRYS
© 2003 "XXI amžius"