Kovotojams už laisvę atminti
|
Prezidentas Rolandas Paksas
Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi apdovanojo Tėvynės
apsaugos rinktinės karį, publicistą Vilių Bražėną
Sauliaus Venckaus (ELTA)
nuotrauka |
Partizanų pagerbimo bei Kariuomenės
ir visuomenės vienybės dieną prezidentas Rolandas Paksas įteikė
dviem dešimtims rezistencijos dalyvių, daugeliui jų po mirties,
aukštus valstybinius apdovanojimus. Savo dekretu Prezidentas Vyčio
kryžiaus ordino Komandoro kryžių paskyrė Vyčio apygardos partizanų
ryšininkei Jadvygai Grigoraitytei-Sutkienei (Sesutei) ir Prisikėlimo
apygardos kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadui Pranciškui Muningiui
(Žvelgaičiui). Jam apdovanojimas skirtas po mirties. Septyniolikai
pasipriešinimo dalyvių Prezidentas skyrė Vyčio kryžiaus ordino
Komandoro, Karininko bei Riterio kryžius. Vyčio kryžiaus ordino
medaliu apdovanotas buvusios Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo
Seimo Apsaugos skyriaus pamainos viršininkas Antanas Gravrogkas.
Kitu Prezidento dekretu brigados generolo laipsnis (po mirties)
suteiktas Vietinės rinktinės karininkui savanoriui Vladui Nagiui-Nagevičiui.
Tarp apdovanotųjų buvo nenuilstamas Lietuvos laisvės kovotojas
ir komunizmo demaskuotojas, buvęs išeivijos lietuvis Vilius Bražėnas.
Jo pastangų dėka netgi liberalioje JAV spaudoje buvo skelbiami
pareiškimai apie nežabotą sovietinį imperializmą ir laisvės slopinimą
visame pasaulyje.
XXI
Lietuvių pasipriešinimo kova
pokario metais buvo pati ilgiausia ir atkakliausia Europoje. Ji
vyko itin sunkiomis sąlygomis: mes neturime kalnų ir tarpeklių,
mūsų tautai nebūdingas religinis fanatizmas. Buvome suskaldyti,
nes tautą nepaliaujamu melu nuodijo galingiausi sovietų propagandos
ruporai. Jie nuolat bruko mintį, kad sovietų tankai 1940-ųjų birželį
tai ne okupacija, o savanoriškas Lietuvos prisijungimas prie
Sovietų Sąjungos. Nepaisant viso to, lietuvių rezistencija tęsėsi
lygiai tiek, kiek po daugelio metų truko Afganistano žmonių pasipriešinimas.
Nors, žinome, mūsų partizanams niekas nesiuntė ginklų, instruktorių,
pinigų. Tuo didesnis jų žygdarbis. Tuo tvirtesnis įrodymas, kad
lietuviai yra patriotai, mylintys savo tėvynę ir sugebantys dėl
jos aukotis.
Žinau: tada jie negalvojo, jog gyvena istoriniu laiku. Partizanams
neatrodė, kad jie yra didvyriai. Net akyse nuo okupanto kulkų
kritęs draugas tada nebuvo didvyris - tiktai žuvęs kovos draugas.
Žūtbūtinės partizanų kovos, didi jų auka turėjo didžiulės įtakos
vėlesniems dešimtmečiams, kai lietuvybę tyliai, bet tvirtai gynė
ir saugojo inteligentija.
(Iš prezidento Rolando Pakso
kalbos bei įteikiant apdovanojimus Partizanų pagerbimo, kariuomenės
ir visuomenės vienybės dienos proga.)
© 2003 "XXI amžius"