Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Darbai
Literatūra
Atmintis

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kovotojams už laisvę atminti

Prezidentas Rolandas Paksas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi apdovanojo Tėvynės apsaugos rinktinės karį, publicistą Vilių Bražėną

Partizanų pagerbimo bei Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną prezidentas Rolandas Paksas įteikė dviem dešimtims rezistencijos dalyvių, daugeliui jų po mirties, aukštus valstybinius apdovanojimus. Savo dekretu Prezidentas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių paskyrė Vyčio apygardos partizanų ryšininkei Jadvygai Grigoraitytei-Sutkienei (Sesutei) ir Prisikėlimo apygardos kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadui Pranciškui Muningiui (Žvelgaičiui). Jam apdovanojimas skirtas po mirties. Septyniolikai pasipriešinimo dalyvių Prezidentas skyrė Vyčio kryžiaus ordino Komandoro, Karininko bei Riterio kryžius. Vyčio kryžiaus ordino medaliu apdovanotas buvusios Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus pamainos viršininkas Antanas Gravrogkas. Kitu Prezidento dekretu brigados generolo laipsnis (po mirties) suteiktas Vietinės rinktinės karininkui savanoriui Vladui Nagiui-Nagevičiui. Tarp apdovanotųjų buvo nenuilstamas Lietuvos laisvės kovotojas ir komunizmo demaskuotojas, buvęs išeivijos lietuvis Vilius Bražėnas. Jo pastangų dėka netgi „liberalioje“ JAV spaudoje buvo skelbiami pareiškimai apie nežabotą sovietinį imperializmą ir laisvės slopinimą visame pasaulyje.

Ir policininkai protestuoja

Apie 500 policijos pareigūnų Vilniuje protestavo prieš policijos skurdinimą ir pensijų mažinimą

Praėjusio šeštadienio vidurdienį apie 500 policijos pareigūnų sostinėje, prie Seimo rūmų, protestavo prieš valdžios ketinimus apsunkinti darbo sąlygas ir sumažinti pareigūnų socialines garantijas. Protesto akcijos dalyviai, tarp kurių buvo ir ugniagesiai, teigė, kad, pasiremiant neseniai Seimo priimtu Policijos statutu, kuriame numatoma 48 valandų darbo savaitė, kai kitų profesijų žmonės dirba 40 valandų, žlugdoma vidaus reikalų sistema.
Į protesto akciją paremti Lietuvos policininkų reikalavimų buvo atvykęs ir Italijos policijos profesinės sąjungos vadovas.

Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

Prezidentas Rolandas Paksas dalyvavo kariuomenės ir visuomenės vienybės dienoje sostinės Kalnų parke

Gegužės 18-ąją Lietuvoje paminėta Partizanų pagerbimo bei kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šventiniai renginiai vyko visoje Lietuvoje. Kariniai daliniai atvėrė savo vartus tarnaujančių karių tėvams ir draugams, moksleiviams, plačiajai visuomenei. Buvo galima susipažinti su kariška buitimi ir šventėmis, apžiūrėti ginkluotę, turimą karinę techniką, pasivaržyti su kariais ar tarpusavyje įvairiose sportinėse rungtyse, paklausyti geros ir ne tik kariškos muzikos, paragauti garsiosios kareiviškos košės. Kariai savaitgalį ne tik kvietė pas save į svečius, bet ir patys išėjo į miestų aikštes bei parkus, grojo kariniai orkestrai, vaikai piešė ant asfalto, vyko įvairūs kariški atrakcionai, karius, kaip įprasta, lydėjo lauko virtuvė. Trečiąjį gegužės sekmadienį visuomenės ir kariuomenės suartėjimo diena būdavo švenčiama ir prieškario Lietuvoje. Dabar šią dieną taip pat pagerbiami partizanai.

Stasio Šalkauskio premija šiemet įteikta Valdui Adamkui

Keletas S.Šalkauskio premijos laureatų ir komisijos narių prie S.Šalkauskio kapo 1997 m. gegužės16 d.

Išeivijoje 1968 metais Ateitininkų sendraugių sąjunga įsteigė prof. Stasio Šalkauskio kūrybinę premiją 50-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms pažymėti. Ją gavo žymūs Lietuvos katalikų mokslo akademijos veikėjai. Pirmasis šios premijos laureatas - dr. Juozas Girnius (1968 m.). 1970-aisiais ji paskirta S.Sužiedeliui. 1977 metais devintajame Ateitininkų federacijos kongrese Klivlende premija įteikta dr. Jonui Griniui. Dešimtajame, jubiliejiniame Ateities kongrese Čikagoje 1981 metais šią premiją gavo dr. Adolfas Damušis.
Po dešimtmečio, jau Atgimimo laikais, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba įsteigė S.Šalkauskio premiją už tautos kultūros, meno, filosofinės minties turtinimą ir ugdymą. Buvo atmesta ideologija – pagrindinis S.Šalkauskio gyvenimo ir mokymo postulatas. Todėl toks margumynas šios premijos laureatų pasaulėžiūrų atžvilgiu.
Pirmuoju šios premijos laureatu 1991 metais tapo filosofas Romualdas Ozolas. 1993-iaisiais premija (ji teikiama kas dveji metai) įteikta Vytauto Didžiojo universiteto dekanui Arvydui Žygui. 1995 metais šią premiją gavo šiaulietis prof. Vytenis Rimkus. 1997 m. gegužės 16 d., minint 111-ąsias S.Šalkauskio gimimo metines, laureatu tapo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. 1999 metų pavasarį premija paskirta šiaulietei istorikei, rašytojai, politinei kalinei Nijolei Gaškaitei-Žemaitienei. 2001 metų premiją gavo Šiaulių universiteto profesorius Vytautas Sirtautas.

Sudervės akmens skulptūrų parkas

Skulptūrų simpoziumo dalyviai rusas Nikolajus Polukarovas, armėnė Marian Hakobian ir jo organizatorius Vidmantas Martikonis

Iki šiol Sudervė, nuo Vilniaus per penkiolika kilometrų nutolęs miestelis, garsėjo ant kalvos stovinčia bažnyčia, pastatyta pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą, turinti nepaprastai gerą akustiką.
Prieš trejetą metų Sudervės apylinkėse atsirado dar vienas svarbus žmonių dėmesio centras. Viešbučio „Vilnoja“ teritorijoje, esančioje tarp Vilnojos ežero ir pušyno, pradėtas kurti Akmens skulptūrų parkas. Šio projekto idėja kilo Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nariui, verslininkui Vidmantui Martikoniui. Teritoriją jau puošia nemažai aukštos meninės vertės skulptūrų. Tai Juozo Genevičiaus „Vilnoja“, Arvydo Ališankos „Akmens apkabinimas“, į vandenį įbridę Zigmundo Būdžio „Saulėtekis“ (fontanas, saulėtą dieną sudarantis nuostabaus grožio vaivorykštę), Džiugo Jurkūno „Ežero pasveikinimas“ ir kt.

Gedimo prospekte automašinos užleis vietą pėstiesiems

Vilniečiai jau gali vaikščioti rekonstruota kelių dešimčių metrų prospekto atkarpa nuo Katedros aikštės

Sostinės Gedimino prospekte pasodintos jaunos liepaitės šiemet jau nebepajuoduos nuo transporto išmetamų teršalų. Dabar į miesto centrą atvykę automobiliai pasislėps naujuose erdviuose požeminiuose garažuose. Gegužės 8-ąją surengtos požeminių garažų po Gedimino prospektu, Savivaldybės aikšte ir Ž. Liauksmino gatve statybos darbų pabaigtuvės. Jose dalyvavo Seimo, Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės atstovai, statybininkai.
Požeminės automobilių aikštelės galutinės statybos kaina sudarė apie 20 mln. litų. Iš tos sumos apie 11 mln. litų - privačios lėšos, apie 9 mln. litų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė.
Pasak Vilniaus miesto tarybos nario Artūro Zuoko, šie požeminiai garažai visiškai atitinka europietiškus standartus, leis išvengti miesto centre buvusių transporto grūsčių. Šių statybų iniciatorius A. Zuokas geru žodžiu minėjo generalinį rangovą - AB „Panevėžio statybos trestas“ bei 17 subrangovinių organizacijų specialistų.

„Dievo Motina su Kūdikiu“ grįžo į Šiluvą

Po dvejus metus trukusio labai sudėtingo ir sunkaus darbo Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre užbaigti Šiluvos bazilikos altoriaus paveikslo “Dievo Motina su Kūdikiu” tyrimai ir restauracija

Per praėjusių metų Šiluvos atlaidus maldininkų žvilgsniai krypo į Didįjį altorių. Paveikslas „Dievo Motina su Kūdikiu“ spindėjo nepaprastu grožiu. Žmonės šnabždėjosi: „Tik pažiūrėkite, kaip gražiai restauravo“. Nedaugelis žinojo, kad darbai nebaigti. Lapkritį paveikslas vėl buvo išvežtas į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centrą.
Gegužės 6 dieną P.Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys iškilmingai pranešė, jog baigtas ypatingas restauratorių darbas, – paveikslas „Dievo Motina su Kūdikiu grįžta namo, tai yra išvežamas į Šiluvos Švč. M.Marijos Gimimo baziliką. Restauratoriai savo darbo rezultatais ketina ir toliau domėtis, nepalikti paveikslo be priežiūros.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, SJ, Telšių vyskupas dr.Jonas Boruta, SJ, daug kunigų ir žurnalistų. Informacijoje žiniasklaidai rašoma: „Į restauravimo centrą paveikslas buvo atvežtas 2001 m. spalio 5 d. Detaliai ir atidžiai apžiūrėjus kūrinį, restauravimo specialistams neliko abejonių, kad paveikslas yra buvęs ne kartą restauruotas ir, deja, ne visada profesionaliai. Anksčiau restauruojant visas paveikslas buvo pertapytas kitokios spalvos dažais, nei autentiška tapyba, paryškinant drabužių klostes, uždengiant angelų galvutes, debesis, paveikslo foną. Ypač suardė dailininko, tapiusio Dievo Motiną su Kūdikiu, viziją ir sumanymą grubiai pertapyti ir pakeisti Madonos ir Kūdikio veidai. Be to, paveiksle buvo matomos ir laiko žymės: visame paveikslo plote daugybė mažesnių ir didesnių tapybos įbrėžimų, nutrynimų, įspaudimų, ištrupėjimų, nelygumų, skylučių. Tapyba buvo suskeldėjusi stambiomis krakeliūromis, lako sluoksnis labai nešvarus, patamsėjęs, kai kur pabalęs.

Tarptautinis fotografo pripažinimas

Fotomenininkui Algimantui Aleksandravičiui įteiktas Europos spaudos fotografijos apdovanojimas

Panevėžietis fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius tapo vienu prestižinių Europos spaudos fotografijos konkurso “Fuji Euro Press” nugalėtoju.
Norvegijos sostinėje Osle lietuvis buvo apdovanotas konkurso prizu už geriausią fotografijos darbą portreto tema. Konkursui buvo pateikta naujausias A. Aleksandravičiaus sukurtas Rusijos menininkų nespalvotų portretų ciklas, nurungęs kitų keturiolikos dalyvių darbus. Vertinimo komisija prizu įvertino lietuvių fotomenininko sukurtus nespalvotus rašytojo satyriko Michailo Žvaneckio, aktorių Michailo Kozakovo ir Konstantino Raikino portretus.

Per penkiolika kūrybos metų – dešimt išleistų knygų

Muziejininkė Joana Viga Čiplytė parą skiria į tris lygias dalis ir jas atiduoda darbui, kūrybai bei miegui

Pagerbti Joanos Vigos Čiplytės talento ir darbštumo į Panevėžio muzikos mokyklos salę buvo susirinkę jos kūrybos gerbėjai. Per pastaruosius penkiolika metų panevėžietė yra parašiusi ir išleidusi dešimt knygų. Analogo, kad tiek per tokį laiko tarpą būtų nuveikusi kita Aukštaitijos sostinėje dabar gyvenanti moteris, kol kas nėra. J.V.Čiplytę galima gretinti su XX amžiuje Panevėžyje kūrusia rašytoja Gabriele Petkevičaite-Bite.
Renginį, skirtą Kraštotyros muziejaus vyresniosios muziejininkės J.V.Čiplytės kūrybinio darbo penkiolikos metų sukakčiai pažymėti ir jos knygoms „Einu gyventi” bei „Politologijos pradmenys“ pristatyti, organizavo Panevėžio kraštiečių klubas „Tėviškė“ (du gražius savo gyvenimo įvykius minėjusi Joana Viga buvo pirmoji jo pirmininkė).
Iš rėmėjų, kad dienos šviesą išvystų jos parengtos knygos, J.V.Čiplytė surinko šešiolika tūkstančių litų. Likusios tokiam reikalui reikalingos lėšos buvo jos asmeninės santaupos. Turinti aukštąjį universitetinį istorikės išsilavinimą ir dirbdama Kraštotyros muziejuje, moteris gauna minimalų atlyginimą. Norint iš jo kažkiek sutaupyti, panevėžietei tenka pačiai daug ko atsisakyti.

Karikatūros sporto muziejuje

Dailininkai, parodos „Sportas karikatūristų akimis“ autoriai

Kaune, Lietuvos sporto muziejuje, miesto dailininkai Andrius Deltuva, Algirdas Radvilavičius, Vladimiras Beresniovas, jo sūnus Rokas, Saulius Medžionis, Edmundas Unguraitis, Jolanta Ulienė, Leonas Juozonis, Laima Šalūnienė pristatė piešinius parodai “Sportas karikatūristų akimis”. Pasak muziejaus direktoriaus dr. Stepono Gečo, pirmoji tokia paroda surengta prieš septynetą metų. Tad šiemet nutarta parodas rengti kasmet. Visų dėmesį patraukė šalia piešinių lentynose sustatytos originalios iš stiklo pagamintos taurės, kurios bus įteiktos šių metų LKL čempionams, vicečempionams ir bronzos medalių laimėtojams. Šių taurių projekto autorius - Kauno Aleksoto stiklo studijos direktorius Edmundas Unguraitis. Taurės pagamintos iš bespalvio ir spalvoto stiklo, akmens bei metalo detalių. Savaitę taurės stovėjo muziejuje, o vėliau jos atiteko LKL čempionams ir prizininkams.

Aplankė garbingas svečias

Vladas Vitkauskas Andų kalnų viršūnėje Akonkagvoje su Žemaitijos vėliava

Kauno keliautojų kultūros klubas „Ąžuolynas“, įsikūręs 1980 metais, turi aiškų tikslą - keliauti, pažinti, nenurimti. Šių siekių vedami, klubo nariai apsilanko kiekviename gimtosios Lietuvos kampelyje, kad labiau jį pažintų, pamiltų savo krašto kultūrą ir istoriją. Todėl daug keliaujame ir pėsčiomis, ir autobusais, ir… mintimis. Tačiau ne tik daug keliaujame, bet ir pasikviečiame pas save garsius Lietuvos žmones: architektus, medikus, pedagogus, menininkus, keliautojus ir t.t. Štai 2002 metų gruodį mūsų klube lankėsi Taikos žygeiviai iš Vilniaus, kurie dviračiais 1998-2000 metais apvažiavo visą Žemės rutulį, skelbdami taikos idėjas (apie šį žygeivių žygį rašė „XXI amžius“). Tai nepamirštamas susitikimas, iki džiaugsmo ašarų sujaudinęs tiek klubo narius, tiek ir svečius, nes visų susibūrusiųjų bendras noras, kad Žemėje gyvuotų taika, meilė ir solidarumas.
Nedaug prabėgo laiko nuo tų mums neužmirštamų įspūdžių, o į „Ąžuolyno“ klubą atvyko garsus visame pasaulyje alpinistas Vladas Vitkauskas. Tai Žemaitijos žemės sūnus, gimęs 1953 m. gegužės 7 d. Viduklėje, Lietuvos patriotas. Jis pirmasis pasaulyje iškėlė Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse: Everesto (Eurazija), Makinlio (Šiaurės Amerika), Vinsono (Antarktida), Kilimandžaro (Afrika), T.Kosciuškos (Australija), Akonkagvos (Pietų Amerika). 1996 m. vasario 25 d. virš Akonkagvos, Anduose, suplevėsavo dar ir Žemaitijos vėliava.

Vaižganto dvasios pakylėti...

... o būti norisi nors ir numirus. Aš visomis pajėgomis protestuoju prieš nebūtį, aš būsiu.

Vaižgantas. 1931

Vaižganto mirties metinių dalyviai prie Vaižganto kapo Kaune

Vakaras Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune, skirtas J.Tumo-Vaižganto 70-osioms mirties metinėms paminėti, prasidėjo šv.Mišiomis Vytauto Didžiojo bažnyčioje ir gėlių padėjimu ant rašytojo kapo. Vakar tęsėsi jau muziejaus menėje, kurią puošė dailininko E.Rudzinsko tapytas Vaižganto portretas ir fotomenininko V.Ylevičiaus nuotraukų paroda „Vaižganto dvasios pakylėti“. Muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė pasidžiaugė gausiai susirinkusia auditorija, ypač jaunais žmonėmis. „Mūsų klasikas, tikrai labai garsus ir didis Lietuvos žmogus, mirė 1933 m. balandžio 29 d., prieš 70 metų. O prieš šešerius metus Kaune buvo įkurtas J.Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus, kuris šią minėjimo dieną lankytojus priėmė nemokamai. Muziejus minėjimą organizavo kartu su draugija, kurią įkūrė pats Vaižgantas. Tai Lietuvai pagražinti draugija, įkurta 1921 m. balandžio 29 d. Kaune, kurios dabartinis pirmininkas yra Juozas Dingelis. Turbūt dar daug yra Kaune medžių, kurie buvo pasodinti Vaižganto iniciatyva, nes mūsų klasikas taip mėgo gražinti miestą“, – priminė muziejaus direktorė.

Didysis mažųjų dainorėlis

Tau,vaikuti, dovanoju
Skambią skambią kalbą.
Lyg varpeliai,
Lyg žvangučiai
Jos žodeliai skamba.

Anzelmas MATUTIS

Poeto A.Matučio sūnus Valius (antroje eilėje dešinėje), literatūros kritikas Jonas Linkevičius (antroje eilėje kairėje), Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktorius Valdas Kubilius (kairėje) bei kiti minėjimo dalyviai

Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktoriaus Valdo Kubiliaus iniciatyva, padedant Marijampolės savivaldybės Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinės mokyklos šokėjams, jauniesiems skaitovams, dalyvaujant literatūros kritikui Jonui Linkevičiui, poetams Robertui Keturakiui, Juozui Nekrošiui, Varėnos rajono Rudnios pagalbinės mokyklos vadovei Birutei Švagždienei, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje įvyko žymaus lietuvių vaikų rašytojo Anzelmo Matučio (1923 01 07 - 1985 09 21) 80-ųjų gimimo metinių minėjimas.
Pagerbti iškilųjį vaikų poetą A. Matutį atvyko VDU rektorius prof. Vytautas Kaminskas, kompozitorius Jurgis Gaižauskas su žmona, poeto sūnus Valius, giminaičiai, mokytojai, vaikų poezijos gerbėjai. Minėjimui vadovavo aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

San Mario de Angelio bazilika

Į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 24 -31 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – San Marinas – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 570 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt).

Į turistinę apžvalginę pažintinę poilsinę piligrimų kelionę į ČEKIJĄ, ITALIJĄ, AUSTRIJĄ, LENKIJĄ birželio 6-11 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Viena – Znojimas – Čenstakava – Krokuva – Vilnius.

Kelionės kaina – 365 Lt.

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).