Atnaujintas 2003 m. gegužės 21 d.
Nr.39
(1143)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Darbai
Literatūra
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Stasio Šalkauskio premija šiemet įteikta Valdui Adamkui

Keletas S.Šalkauskio premijos laureatų
ir komisijos narių prie S.Šalkauskio kapo
1997 m. gegužės16 d.

Išeivijoje 1968 metais Ateitininkų sendraugių sąjunga įsteigė prof. Stasio Šalkauskio kūrybinę premiją 50-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms pažymėti. Ją gavo žymūs Lietuvos katalikų mokslo akademijos veikėjai. Pirmasis šios premijos laureatas - dr. Juozas Girnius (1968 m.). 1970-aisiais ji paskirta S.Sužiedeliui. 1977 metais devintajame Ateitininkų federacijos kongrese Klivlende premija įteikta dr. Jonui Griniui. Dešimtajame, jubiliejiniame Ateities kongrese Čikagoje 1981 metais šią premiją gavo dr. Adolfas Damušis.
Po dešimtmečio, jau Atgimimo laikais, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba įsteigė S.Šalkauskio premiją už tautos kultūros, meno, filosofinės minties turtinimą ir ugdymą. Buvo atmesta ideologija – pagrindinis S.Šalkauskio gyvenimo ir mokymo postulatas. Todėl toks margumynas šios premijos laureatų pasaulėžiūrų atžvilgiu.
Pirmuoju šios premijos laureatu 1991 metais tapo filosofas Romualdas Ozolas. 1993-iaisiais premija (ji teikiama kas dveji metai) įteikta Vytauto Didžiojo universiteto dekanui Arvydui Žygui. 1995 metais šią premiją gavo šiaulietis prof. Vytenis Rimkus. 1997 m. gegužės 16 d., minint 111-ąsias S.Šalkauskio gimimo metines, laureatu tapo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. 1999 metų pavasarį premija paskirta šiaulietei istorikei, rašytojai, politinei kalinei Nijolei Gaškaitei-Žemaitienei. 2001 metų premiją gavo Šiaulių universiteto profesorius Vytautas Sirtautas.

Kovotojams už laisvę atminti

Prezidentas Rolandas Paksas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi apdovanojo Tėvynės apsaugos rinktinės karį, publicistą Vilių Bražėną

Partizanų pagerbimo bei Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną prezidentas Rolandas Paksas įteikė dviem dešimtims rezistencijos dalyvių, daugeliui jų po mirties, aukštus valstybinius apdovanojimus. Savo dekretu Prezidentas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių paskyrė Vyčio apygardos partizanų ryšininkei Jadvygai Grigoraitytei-Sutkienei (Sesutei) ir Prisikėlimo apygardos kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadui Pranciškui Muningiui (Žvelgaičiui). Jam apdovanojimas skirtas po mirties. Septyniolikai pasipriešinimo dalyvių Prezidentas skyrė Vyčio kryžiaus ordino Komandoro, Karininko bei Riterio kryžius. Vyčio kryžiaus ordino medaliu apdovanotas buvusios Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus pamainos viršininkas Antanas Gravrogkas. Kitu Prezidento dekretu brigados generolo laipsnis (po mirties) suteiktas Vietinės rinktinės karininkui savanoriui Vladui Nagiui-Nagevičiui. Tarp apdovanotųjų buvo nenuilstamas Lietuvos laisvės kovotojas ir komunizmo demaskuotojas, buvęs išeivijos lietuvis Vilius Bražėnas. Jo pastangų dėka netgi „liberalioje“ JAV spaudoje buvo skelbiami pareiškimai apie nežabotą sovietinį imperializmą ir laisvės slopinimą visame pasaulyje.

Ir policininkai protestuoja

Apie 500 policijos pareigūnų Vilniuje protestavo prieš policijos skurdinimą ir pensijų mažinimą

Praėjusio šeštadienio vidurdienį apie 500 policijos pareigūnų sostinėje, prie Seimo rūmų, protestavo prieš valdžios ketinimus apsunkinti darbo sąlygas ir sumažinti pareigūnų socialines garantijas. Protesto akcijos dalyviai, tarp kurių buvo ir ugniagesiai, teigė, kad, pasiremiant neseniai Seimo priimtu Policijos statutu, kuriame numatoma 48 valandų darbo savaitė, kai kitų profesijų žmonės dirba 40 valandų, žlugdoma vidaus reikalų sistema.
Į protesto akciją paremti Lietuvos policininkų reikalavimų buvo atvykęs ir Italijos policijos profesinės sąjungos vadovas.

Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

Prezidentas Rolandas Paksas dalyvavo kariuomenės ir visuomenės vienybės dienoje sostinės Kalnų parke

Gegužės 18-ąją Lietuvoje paminėta Partizanų pagerbimo bei kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šventiniai renginiai vyko visoje Lietuvoje. Kariniai daliniai atvėrė savo vartus tarnaujančių karių tėvams ir draugams, moksleiviams, plačiajai visuomenei. Buvo galima susipažinti su kariška buitimi ir šventėmis, apžiūrėti ginkluotę, turimą karinę techniką, pasivaržyti su kariais ar tarpusavyje įvairiose sportinėse rungtyse, paklausyti geros ir ne tik kariškos muzikos, paragauti garsiosios kareiviškos košės. Kariai savaitgalį ne tik kvietė pas save į svečius, bet ir patys išėjo į miestų aikštes bei parkus, grojo kariniai orkestrai, vaikai piešė ant asfalto, vyko įvairūs kariški atrakcionai, karius, kaip įprasta, lydėjo lauko virtuvė. Trečiąjį gegužės sekmadienį visuomenės ir kariuomenės suartėjimo diena būdavo švenčiama ir prieškario Lietuvoje. Dabar šią dieną taip pat pagerbiami partizanai.

Gedimo prospekte automašinos užleis vietą pėstiesiems

Vilniečiai jau gali vaikščioti rekonstruota kelių dešimčių metrų prospekto atkarpa nuo Katedros aikštės

Sostinės Gedimino prospekte pasodintos jaunos liepaitės šiemet jau nebepajuoduos nuo transporto išmetamų teršalų. Dabar į miesto centrą atvykę automobiliai pasislėps naujuose erdviuose požeminiuose garažuose. Gegužės 8-ąją surengtos požeminių garažų po Gedimino prospektu, Savivaldybės aikšte ir Ž. Liauksmino gatve statybos darbų pabaigtuvės. Jose dalyvavo Seimo, Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės atstovai, statybininkai.
Požeminės automobilių aikštelės galutinės statybos kaina sudarė apie 20 mln. litų. Iš tos sumos apie 11 mln. litų - privačios lėšos, apie 9 mln. litų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė.
Pasak Vilniaus miesto tarybos nario Artūro Zuoko, šie požeminiai garažai visiškai atitinka europietiškus standartus, leis išvengti miesto centre buvusių transporto grūsčių. Šių statybų iniciatorius A. Zuokas geru žodžiu minėjo generalinį rangovą - AB „Panevėžio statybos trestas“ bei 17 subrangovinių organizacijų specialistų.