Per penkiolika kūrybos metų – dešimt išleistų knygų

Muziejininkė Joana Viga Čiplytė parą skiria į tris lygias dalis ir jas atiduoda darbui, kūrybai bei miegui Autoriaus nuotrauka

Pagerbti Joanos Vigos Čiplytės talento ir darbštumo į Panevėžio muzikos mokyklos salę buvo susirinkę jos kūrybos gerbėjai. Per pastaruosius penkiolika metų panevėžietė yra parašiusi ir išleidusi dešimt knygų. Analogo, kad tiek per tokį laiko tarpą būtų nuveikusi kita Aukštaitijos sostinėje dabar gyvenanti moteris, kol kas nėra. J.V.Čiplytę galima gretinti su XX amžiuje Panevėžyje kūrusia rašytoja Gabriele Petkevičaite-Bite.
Renginį, skirtą Kraštotyros muziejaus vyresniosios muziejininkės J.V.Čiplytės kūrybinio darbo penkiolikos metų sukakčiai pažymėti ir jos knygoms „Einu gyventi” bei „Politologijos pradmenys“ pristatyti, organizavo Panevėžio kraštiečių klubas „Tėviškė“ (du gražius savo gyvenimo įvykius minėjusi Joana Viga buvo pirmoji jo pirmininkė).
Iš rėmėjų, kad dienos šviesą išvystų jos parengtos knygos, J.V.Čiplytė surinko šešiolika tūkstančių litų. Likusios tokiam reikalui reikalingos lėšos buvo jos asmeninės santaupos. Turinti aukštąjį universitetinį istorikės išsilavinimą ir dirbdama Kraštotyros muziejuje, moteris gauna minimalų atlyginimą. Norint iš jo kažkiek sutaupyti, panevėžietei tenka pačiai daug ko atsisakyti.
Vos ėmus veikti Sąjūdžiui, Joana Viga pasibeldė į klaikiausios to metų įstaigos- saugumo- duris. Jai knietėjo daugiau sužinoti apie savo dėdę, tėvelio brolį Kazimierą Čiplį –Vijūną, kurio gyvo nebuvo savo akyse regėjusi. 1949 metais kunigas buvo suimtas ir 1950- aisiais nukankintas Sibiro lageryje.
Saugumo majoras, priėmęs moterį, prisipažino nustebintas tokiu jos drąsiu elgesiu. Pareigūno teigimu, ji buvo pirmoji Lietuvos muziejininkė, peržengusi šios įstaigos slenkstį. Iš joje esančių archyvų J.V.Čiplytė sužinojo, už ką buvo nuteistas jos artimas giminaitis. Gerokai daugiau sužinojo apie dėdę vartydama Panevėžio vyskupijos kurijos archyvus.
Kun. Kazimieras Čiplys-Vijūnas buvo neeilinis žmogus, dvasininkas. Tai buvo talentingas ir parapijiečius mylėjęs aukštaitis. Iki šių dienų išsaugota šešiolika jo ranka rašytų humoristinių vaidinimų apie sodžių, jo žmones. Jie buvo sukurti 1935-1940 metais. Kunigo kūryba sudėta į daugiau kaip 300 puslapių turinčią ir giminaitės parengtą knygą „Vaidinimai tik sodžiui“. Jos leidimą rėmė septynių parapijų kunigai bei parapijiečiai. Dabar visos Lietuvos saviveikliniai dramos kolektyvai vaidina K.Čiplio-Vijūno komedijas. Jos ir šiandien yra labai aktualios, nors praėjo daugiau nei 60 metų po jų parašymo.
Skrupulingą darbą panevėžietė atliko rinkdama medžiagą apie Lietuvos tautines mažumas – žydus, karaimus ir rusų sentikius. Rašant apie žydus, buvo panaudoti net 186 duomenų šaltiniai. Teko aukoti laisvalaikį, kad išeitų maždaug 100 puslapių knyga.
Išėjo puiki knyga, skirta Panevėžio garbės piliečiui Kazimierui Naruševičiui. Prie jos išleidimo prisidėjo žinomo dailininko bendramoksliai - 1940 metų abiturientai. Nemažai lėšų skyrė buvęs mokyklos draugas, dabar Amerikoje gyvenantis garsus akių gydytojas Rimvydas Sidrys.
Knygelės „Kas yra sociologija” pasirodymui nemažai įtakos turėjo jos dukra - Vilniaus universiteto sociologijos magistrantė. Ji parašyta itin suprantamai. Autorė buvo pirmoji neprofesionali sociologė, parengusi apie mažai žinomą mokslo šaką tokią puikią knygą. Mintis parašyti politologijai skirtą knygą atėjo dirbant istorijos mokytoja „Vyturio“ vidurinėje mokykloje. Tokiam J. V. Čiplytės sumanymui pritarė mokyklos direktorė. Jau pasirodė trys šios knygos leidimai.
Neseniai skaitytojus pasiekė naujausia panevėžietės knyga. Apybraižoje „Einu gyventi“ paprastai ir nuoširdžiai pasakojama apie žmonių, gyvenusių Panevėžio rajono Gudelių, Laukagalio, Išlaužų, Piktagalio, Lasungalio, Dvariškių ir aplinkiniuose kaimuose, likimus, apie Panevėžio miesto Ramygalos gatvės miestelėnų gyvenimą, vaikų pomėgius ir nuotykius. Apybraižoje dominuoja autobiografiniai motyvai, kurie į vientisą pasakojimą susieja visus knygos skyrius. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, jo pabaigoje pateikiama autorės rašinių bibliografija. Vienas knygos „Einu gyventi“ herojų – Jonas Masilionis su ašaromis akyse dėkojo jos autorei J.V.Čiplytei.
Gyventi į Ramygalos gatvę ji su tėvais atsikėlė dar maža, 1948 metais. Tapusi miestiete, puikiai pažino šios gatvės žmonių gyvenimą, jų pomėgius ar keistumus. Subtiliai, nepažeisdama realių faktų, apie tai pasakoja muziejuje dirbanti panevėžietė. Šios knygos ištraukas skaitė J. Miltinio dramos teatro aktorė Vita Šiaučiūnaitė.
Visas dešimt muziejininkės knygų išleido Vilniuje veikianti leidykla „Homo liber”. J.V.Čiplytės jubiliejiniame kūrybos minėjime dalyvavo jos savininkai Vilius ir Teresė Gužauskai.
Kruopščiai ir nuoširdžiai parašytų knygų autorei kūrybinės ištvermės linkėjo Panevėžio apskrities viršininkas Rimantas Sankauskas. Į renginį atėjusiųjų nuotaiką skaidrino koncertavusios muzikos mokyklos fortepijono klasės mokytojos Silvijos Paskačimaitės auklėtinės Jolita Baltuškonytė ir Eglė Šarlauskaitė.

Bronius VERTELKA
Panevėžys

© 2003 "XXI amžius"