Napoleono armijos karius
priglaudė Antakalnio kapinės
|
Kapą pašventino Naujamiesčio
klebonas kun. Algirdas Dauknys (kairėje). Dešinėje vyriausiasis
kapelionas kan. Juozas Gražulis
Sauliaus Venckaus (ELTA)
nuotrauka |
Prancūzijos didžiosios armijos
kariai, 1812 metų savo žygį tragiškai baigę mūsų žemėje, dabar,
beveik po dviejų šimtų metų, palaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Sekmadienį prie naujai supilto jų bendro kapo - memorialo įvyko
žuvusiųjų pagerbimo iškilmės.
Napoleono armijos karių palaikai Vilniuje, vadinamajame Šiaurės
miestelyje, buvo aptikti 2001-ųjų rudenį. Atlikus archeologinius
tyrimus nustatyta, kad čia buvo atgulę apie tris tūkstančius daugiatautės
armijos karių, mirusių nuo žaizdų, ligų, visiško išsekimo. Iš
viso Vilniuje ir jo apylinkėse, istorikų teigimu, jų gali būti
iki 80 tūkstančių.
Beveik du šimtai metų, skiriančių mus nuo istorinių 1812-ųjų,
Lietuvos žemei nebuvo lengvi,- prie memorialo sakė Lietuvos Respublikos
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Mūsų žemę vis vadavo vieni
nuo kitų, bet dažniausiai vaduotojai tapdavo okupantais. Napoleono
armijos kariai išsiskyrė iš kitų. Šią armiją džiugiai sutiko ir
valstiečiai, tikėdamiesi baudžiavos panaikinimo, ir bajorai, vildamiesi,
kad bus atkurta nepriklausoma valstybė. Mes šiandien pagerbiame
karius - pagerbiame tris tūkstančius žmonių, nebesugrįžusių namo.
Pagerbiame šiandien ir gerbsime visados.
Už šias iškilmes Lietuvos vadovybei, Krašto apsaugos ministerijai
dėkojo Prancūzijos ambasadorius Žanas Bernardas Artas. Mes susirinkome
čia, sakė jis, atiduoti paskutinę pagarbą kariams, kurių dauguma
buvo labai jauni ir prieš du šimtmečius liko bevardžiai. Esame
laimingi, kad jiems suteiktas prieglobstis kapinėse šalia kitų
Lietuvos istorijai svarbių žmonių. 1812 metų siekis karo žygiu
vienyti Europą baigėsi tragiškai. Po to buvo ir kitų kruvinų Europos
istorijos puslapių. Šiandien, pabrėžė ambasadorius, svajonė
suvienyti Europą jau tampa realybe ir mes ją vienijame taikiu
būdu. O tada, 1812 metais, žuvusių įvairių tautų karių drąsą išsaugosime
savo atmintyje.
Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad 1812
metai Lietuvos istorijoje paliko labai gilų pėdsaką. Dar ne viskas
žinoma, ne viskas ištyrinėta. Aptikti Napoleono armijos karių
palaikai paskatino mokslininkus išsamesnėms šio laikotarpio studijoms.
Ministras taip pat priminė, kad Krašto apsaugos ministerija rūpinasi
Lietuvoje esančiais visų šalių, visų tautų karių kapais. Nuo šiol
mirusiųjų pagerbimo bei kitomis progomis atminimo žvakes uždegsime
ir ant šio kapo, kur ilsisi laisvės viltį Lietuvai nešę daugiatautės
Prancūzijos armijos kariai, sakė ministras.
Palaiminimo maldą perskaitė ir kapą pašventino Lietuvos kariuomenės
vyriausiasis kapelionas kan. Juozas Gražulis ir Naujamiesčio klebonas
kun. Algirdas Dauknys.
Iškilmingą muziką grojo Geležinio vilko brigados Garbės sargybos
orkestras. Vainikus ir gėlių prie Prancūzijos didžiosios armijos
karių memorialo padėjo Lietuvos Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos
ministras, užsienio šalių ambasadoriai, kiti diplomatinio korpuso
atstovai, į iškilmes atvykusios delegacijos, senovinėmis uniformomis
pasipuošę karo istorijos klubų nariai iš Prancūzijos, Latvijos,
Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Lietuvos. Iškilmes
užbaigė šautuvų salvės, Prancūzijos ir Lietuvos himnai.
Pagal Eltą
© 2003 "XXI amžius"