Atnaujintas 2003 m. birželio 4 d.
Nr.43
(1147)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Atmintis
Valstybė ir Bažnyčia
Aktualijos
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Nors nešvietė laisvės viltis
Norilsko sukilimo penkiasdešimtmečiui

Minime Norilsko sukilimo penkiasdešimtmetį. Kaip rašo to sukilimo dalyvis Bronius Zlatkus, Norilsko gorlage, lagpunkte Nr.5, 1953 m. gegužės 26 d. seržantas Djakovas, be aiškios priežasties, nušovė penkis kalinius ir dar septynis sužeidė. Prasidėjo sukilimas, tuoj pat apėmęs visus tenykščius lagerius, kuriuose kalėjo apie 30 tūkst. žmonių, tarp jų pustrečio tūkstančio lietuvių. Sukilimą galutinai numalšino tik rugpjūčio pradžioje, išžudę šimtus, o gal tūkstančius kalinių (tikslių duomenų nėra) (B.Zlatkus. Pirmasis buvo Norilskas, Bokštas buvo paskui// Lietuvos aidas. – 1993 05 07).
Mušto ir neužmušto, kankinto ir nenukankinto, šaudyto ir nesušaudyto Norilsko kalinio, talentingo autoriaus plunksna piešia sukrečiantį, stingdantį kraują vaizdą: „Mes stovime vienas prie kito. Mūsų daug. Mes net ne žmonės. Mes – numeruotos vargetos, dvidešimtojo amžiaus vergai, darbo inventorius, liaudies priešai…
Trisdešimt penkta sukilimo diena. 35 dienas lageris mūsų valdomas, mūsų tvarkomas, mūsų saugomas.


Norilsko sukilimo moterys

Praėjo 50 metų. Norilsko 6-ojo moterų lagerio lietuvės Vilniaus karininkų ramovėje gegužės 31-ąją minėjo reikšmingą savo gyvenimo datą.
Ne metalo strypais, ne pelenų ir smėlio saujomis sukilėlės priešinosi apgirdytiems kareiviams… Lietuvių ten buvo apie 150. Kiek mažiau – esčių, latvių, armėnių, gruzinių, lenkių, vokiečių. Vakarų Ukrainos dukterų (vadinamųjų „benderių-kojinių“) - keturi tūkstančiai. Todėl Norilsko ir Maskvos valdžios tą sukilimą - vergų pasipriešinimą nužmoginimui - stengėsi parodyti kaip vien ukrainiečių nacionalisčių sumanymą.
Siekiant bolševikų klastą demaskuoti, keturioliktame barake buvo sušauktas visų tautybių komitetas, apie 30 asmenų: estė Asta Tofri, latvė Alida Dauge, lietuvė Irena Martinkutė ir kt. Ukrainiečių - dauguma. Mitas, kad streikuoja tik ukrainietės, žlugo, o lietuvės, latvės, estės tapo aktyviausiomis streiko dalyvėmis. Kalba faktai: per pusantro mėnesio trukusį streiką iš neprognozuojamo likimo zonos pasitraukė tik dvi lietuvės, ir tai apgautos ar nesupratusios, kas vyksta. Kitos lietuvaitės, turėjusios dešimtmetę bausmę ir jau vergavusios po aštuonerius metus, kurioms buvo pasiūlyta pasirinkti streiką ar pasitraukti iš streiko lagerio, pasiliko ir vienijosi su neseniai į Norilską atgabentomis jaunomis streiko aktyvistėmis, pasmerktomis 25-eriems ir daugiau metų kalėti.