Apie žiniasklaidos atsakomybę

Katalikų Bažnyčia birželio 1 dieną minėjo 37–ąją Pasaulinę visuomenės komunikavimo priemonių (žiniasklaidos) dieną. Ta proga birželio 5 dieną Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius surengė spaudos konferenciją. Arkivyskupas pristatė šiai dienai skirtą popiežiaus Jono Pauliaus II laišką, taip pat Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinio posėdžio svarbiausius nutarimus, aptarė šių dienų aktualijas, atsakė į žurnalistų klausimus. Tądien pagal tradiciją arkivyskupas S. Tamkevičius įteikė Bažnyčios kronikos fondo padėkos raštus žiniasklaidos darbuotojams už krikščioniškųjų vertybių puoselėjimą per visuomenės komunikavimo priemones.
Arkivyskupas priminė, kad šiandien, minint 40–ąsias enciklikos „Pacem in terris“ metines, žmonių susiskaldymas į priešiškus blokus daugiausia tėra skausminga atmintis, tačiau taikos, teisingumo ir socialinio stabilumo tebetrūksta daugelyje pasaulio dalių. Žiniasklaidos galia formuoti žmonių santykius ir daryti įtaką politiniam bei socialiniam gyvenimui – tiek teigiama, tiek neigiama linkme – nepaprastai išaugo. Todėl Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos tema dabar labai aktuali. Pasaulis ir žiniasklaida turi dar daug pasimokyti iš palaimintojo popiežiaus Jono XXIII enciklikos „Pacem in terris“. Šventasis Tėvas nurodė, jog kertiniai taikingos visuomenės ramsčiai yra tiesa, teisingumas, meilė ir laisvė. Pasaulinė žiniasklaidos įtaka uždeda jai ypatingą atsakomybę. Žiniasklaidos priemonės neretai priklauso tam tikroms privačioms bei viešosioms interesų grupėms, tačiau jos poveikio gyvenimui ypatingumas reikalauja nepalaikyti jokio kurstymo, pavyzdžiui, klasinio konflikto, perdėto nacionalizmo, rasinio pranašumo, etninio valymo ir pan. Ypač sunkus nusižengimas tiesai ir teisingumui yra vienų prieš kitus kurstymas religijos vardu, taip pat diskriminacinis religinių įsitikinimų traktavimas, nes jie priklauso esminiam žmogaus orumo bei laisvės pamatui, priminė enciklikos turinį arkivyskupas.
Žiniasklaidai tenka pareiga tiksliai informuojant apie įvykius, tinkamai aiškinant problemas ir nešališkai pateikiant skirtingus požiūrius skatinti teisingumą bei solidarumą įvairiais visuomenės lygmenimis. Tai nereiškia, kad blogybės ir nesutarimai nutylėtini. Būtina prasiskverbti ligi jų šaknų, kad tai būtų įmanoma suprasti ir pašalinti.
Arkivyskupas S. Tamkevičius supažindino su nuolatinių diakonų struktūros įvedimo tvarka Lietuvos bažnyčiose. Lietuvos Vyskupų Konferencija priėmė nutarimą įvesti diakono tarnybą. Diakonas skelbia ir aiškina Dievo žodį. Ypač svarbus vaidmuo diakonui tenka vykdant tikinčiųjų katechezę ir visuomenės naująją evangelizaciją. Diakonui priklauso malda, iškilmingas krikšto teikimas, Eucharistijos sergėjimas bei dalijimas, santuokos liudijimas ir laiminimas (gavus vyskupo leidimą), jis vadovauja gedulo ir laidojimo apeigoms bei sakramentalijų teikimui. Diakonas talkina ir patarnauja vyskupui ir kunigams, kurie vadovauja visai liturgijai. Prie altoriaus diakonas atlieka taurės ir knygos tarnystę. Diakonas turi pasižymėti psichine branda, gebėjimu bendrauti, jausti atsakomybę, būti uolus, turėti dvasinę pusiausvyrą, išmintingumą.
Sprendimą tapti diakonu turi palaikyti (arba inicijuoti) tikinčiųjų bendruomenė. Diakonui svarbu turėti nuolatinį pajamų šaltinį, kuris yra suderinamas su diakonišku luomu. Nevedęs kandidatas į nuolatinius diakonus negali tapti diakonu, jei nėra sulaukęs 25 metų, o vedęs kandidatas diakonu gali tapti tiktai sulaukęs 35 metų ir sutikus žmonai. Diakonai bus rengiami ketverius metus savaitgaliais. Kaunas – tinkamiausia vieta ir strateginiu, geografiniu atžvilgiu, ir mokymo baze. Tad, vykdant Vatikano II Susirinkimo nuostatas, įvedama diakonato tarnystė.
Lietuvos vyskupai patvirtino, sakė arkivyskupas, kad visi šiemet į seminarijas stojantys jaunuoliai privalės papildomai pasirengti studijoms dalyvaudami propedeutiniame (parengiamajame) kurse, kuris vyks Senuosiuose Trakuose, Šiluvoje ir Žemaičių Kalvarijoje. Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, Lietuvos Bažnyčios ganytojams pristatė naujus šventimų ir atgailos sakramentų liturginius apeigynus ir laidotuvių apeigyno papildomą skyrių apie kremacijos apeigas. Lietuvos Vyskupų Konferencija patvirtino pristatytus apeigynų tekstus.

Kazimieras DOBKEVIČIUS
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"