Skirtingi represijų vertinimai

Šiemet kovo pradžioje sukako 50 metų nuo pralenkusio savo žvėriškumais visus istorijoje žinomus valdovus Josifo Stalino mirties. Pernai tik nedaugelis prisiminė 65-ąsias metines, kai Sovietų Sąjungoje prasidėjo oficialios masinės stalininės represijos. Taip pat prieš penkiolika metų tas pats SSKP centro komiteto politbiuras to paties, kurio nariai ir pasirašė dokumentus apie masines neregėtas pasaulyje represijas ir žudynes, sudarė komisiją dėl politinių represijų aukų reabilitacijos. Kai komunistai ne tik Rusijoje jo mirties 50-mečio proga šlovino „didįjį vadą ir tėvą“, Rusijos mokslų akademijos Socialinių-politinių tyrimų instituto demografijos centras irgi paskelbė savotišką ataskaitą apie stalininių represijų mastą. Šio darbo, pavadinto „Lemtingieji trisdešimt septintieji“, autorius žinomas rusų mokslininkas Leonidas Rybakovskis, komentuodamas savo darbą, pareiškė, jog apie Stalino vykdytas represijas rašė daugelis žmonių. Anot L.Rybakovskio, „rašė, kas tik netingėjo“. Iš tiesų rašė, dar Stalinui gyvam esant. Štai garsiojo JAV prezidento Franklino Ruzvelto, buvusio Stalino sąjungininko Antrajame pasauliniame kare, kuris faktiškai atidavė vos ne pusę Europos į Stalino nagus, našlė Eleonora Ruzvelt dar 1950 metais rašė, jog per stalinistinę gulagų mėsmalę praėjo mažiausiai 20 mln. žmonių. E.Ruzvelt, aišku, neminėjo, kiek milijonų buvo sunaikinta ir suluošinta vadinamosiose „liaudies demokratinėse šalyse“: Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Šiaurės Vietname, vėliau Kuboje, Etiopijoje, jau nekalbant apie Kambodžą.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija