Pirmasis puslapis
Ora et labora
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tarp pasaulio tautų apaštalaujantis Popiežius

Popiežius Jonas Paulius II sveikina tūkstančius maldininkų

Įspūdinga kelionių statistika

Be jokios abejonės, popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės yra kartu su rekordiniu skaičiumi paskelbtų Bažnyčios palaimintųjų ir šventųjų ryškiausias jo pontifikato bruožas. Tai, kad 25-aisiais buvimo šv.Petro soste metais, nepaisant senyvo amžiaus ir silpnokos sveikatos, Šventasis Tėvas įvykdė 100-ąjį vizitą į užsienio šalį, trečią kartą birželio pradžioje aplankydamas buvusio totalitarinio režimo ir karinių konfliktų iškankintą bei jo padrąsinimų ypač reikalingą katalikiškąją kroatų tautą, šio dvigubo jubiliejaus prasmė dar labiau sustiprėjo.
Per beveik 25 pontifikato metus - šimtas užsienio kelionių, tai iš tikrųjų precedento neturintis istorinis pasiekimas 2000-metėje Katalikų Bažnyčios istorijoje. Galima prisiminti, kad popiežius Paulius VI, pradėjęs naujųjų laikų apaštalinių vizitų už Italijos ribų istoriją, per savo penkiolika metų trukusį pontifikatą (1963-1978) iš viso atliko devynias keliones. Tuomet tie daugiau simboliniai vizitai į kiekvieną žemyną arba į tokias svarbias vietas kaip Šventoji Žemė bei Jungtinių Tautų Organizacijos būstinė Niujorke, buvo atvirumo ir „moderniškumo“ ženklas Vatikano II Susirinkimo išdavoje. Tuo tarpu Jonas Paulius II šį apaštalavimo uždavinį praplėtė ir sukonkretino: betarpiškuose kontaktuose su gausiomis jo laukiančių tikinčiųjų bei visų geros valios žmonių miniomis jis pabrėžė šiuolaikinės Bažnyčios tiesioginį susirūpinimą ne tik dvasiniais, bet socialiniais, netgi politiniais klausimais.
Vatikane prieš 100-ąją kelionę paskelbtoje popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinių vizitų statistikoje pabrėžiama, kad jis nukeliavo 1 160 113 kilometrų. Šis atstumas yra daugiau kaip tris kartus ilgesnis už nuotolį tarp Žemės ir Mėnulio. Iš viso pasaulyje yra 194 valstybės, iš kurių 129 yra aplankęs Šventasis Tėvas. Vizitų metu jis 614-oje visų kontinentų miestų ir miestelių, aukodamas šv. Mišias bei dalyvaudama kituose susitikimuose, pasakė apie 2400 pamokslų ir kalbų, kurie susilaukė didžiulio tarptautinio ir vietinių žmonių dėmesio. (Dauguma jų buvo sakomi nacionaline vietos kalba arba dialektu.)

Įsileiskim gerumą – per miesto širdį į savąją...

Knygos „Padaryk mane gerumo ženklu“ autorė Irena Petraitienė

Šiomis dienomis sukako 15 metų nuo V.Sladkevičiaus pakėlimo į kardinolus. Prieš dešimt metų Kauno miesto taryba jam suteikė Kauno miesto garbės piliečio vardą. O prieš trejetą metų mes netekome Jo Eminencijos...
„Padaryk mane gerumo ženklu“ – tai knyga apie kardinolą V.Sladkevičių, kuri jau buvo pristatyta sostinėje. Jos autorė, Kardinolo V.Sladkevičiaus memorialinio buto – muziejaus direktorė Irena Petraitienė knygą pristatė ir Kauno rotušėje. Tą vakarą susirinko daug garbingų kauniečių ir svečių: Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kiti Bažnyčios vadovai, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, vicemerai Kazimieras Starkevičius, Erikas Tamašauskas, Kazimieras Kuzminskas, miesto Tarybos nariai, Pramonininkų konfederacijos prezidentas ir knygos „Padaryk mane gerumo ženklu“ krikštatėvis (taip jį vadina knygos autorė) Bronislovas Lubys, knygos išleidimo rėmėjas, miesto inteligentijos ir visuomenės atstovai, seserys kazimierietės ir kt.

Lietuvos ateities kelias - kartu su visa Europa

Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktorius kun. Virginijus Veilentas

Panevėžyje lankėsi Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktorius kun. Virginijus VEILENTAS. Nors ir labai užimtas, jis mielai sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“ klausimus.

Kokie vėjai atpūtė į Aukštaitijos sostinę? Ar ilgam joje žadate apsistoti?
Panevėžyje gimiau, augau ir baigiau vidurinę mokyklą. Čia gyvena kelios mano seserys. Viešėti ilgai neketinu - po šv.Velykų turėjau laisvą savaitę. Mat Vatikano radijas dirba be poilsio dienų, o aš, dirbdamas jame per didžiąsias šventes, įgijau progą gauti laisvų dienų.
Kažkada jums teko dirbti Karsakiškio parapijos klebonu. Ar šios viešnagės metu stengsitės ten apsilankyti?
Mieste jau buvau sutikęs dabartinį Karsakiškio kleboną. Jis mane pakvietė nors trumpai paviešėti savo parapijoje. Su didžiule nostalgija prisimenu to krašto žmones, daugelio jų žinau vardus ir pavardes - jie man išliko labai artimi.
Kaip kunigas, jūs turite labai neįprastą pomėgį - lėktuvu ar sklandytuvu pakilti į dangaus žydrynes. Būdamas gimtajame mieste, ar bandysite tai padaryti?
Panevėžio aeroklubo viršininkas Bronius Zaronskis - neblogas mano draugas. Ketinu į miestą pasidairyti iš paukščio skrydžio.

Telšių vyskupijoje

Mažeikių dekanate

Šventinės procesijos akimirka

Minint bažnyčios pašventinimą

Renavas. Šv. Izidoriaus bažnyčioje kasmet gegužės mėnesį švenčiami atlaidai. Šiais metais minimas šios bažnyčios pašventinimo 70 metų jubiliejus. Šv. Mišias aukojo kun. Brunas Bogužas, kuris renaviškiams yra tarnavęs ketverius metus. Tik kunigas Petras Mitkus užsibuvo ilgėliau – vienuolika metų. Kun. P.Mitkus buvo didelis menininkas: bažnyčios skliautuose ištapė paveikslus, sutvarkė šventorių. Man teko didelė garbė patarnauti šiems kunigams per šv. Mišias. Šiuo metu išmintingai ir sumaniai dirba kun. Vytautas Vaidila, kuris sėkmingai tęsia pradėtus kun. Rimanto Gudlinkio bažnyčios vidaus restauravimo darbus.

Jurbarko dekanate

Iš lauko akmenų pastatytas paminklas prie Šimkaičių, kur stribai išniekindavo ir užkasdavo partizanus

Paminėjo generolą Joną Žemaitį

Šimkaičiai. Gražų gegužės 30-osios rytą papuošė šaulių, kariūnų, kareivių, buvusių partizanų, tautiniais rūbais apsirengusios merginų ir gausiai susirinkusių lietuvininkų drabužių margumynais. Didelė šventė. Susirinkta paminėti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininko generolo Jono Žemaičio paėmimo į nelaisvę 50-metį. Tautos patriotai atsimena ir gerbia savo didvyrius.
Nedidelėje Šimkaičių bažnytėlėje dalyvauti šv. Mišiose tilpo tik dalis susirinkusiųjų. Partizano sūnus istorijos mokytojas Mileris apžvelgė Šimkaičių apylinkėse partizanų kovą. P.Girdzijausko pranešimas buvo ypač turiningas faktais. Mokytoja Klimaitienė, partizano sesuo, prie 1989 metais iš mokinių ir gyventojų surinktų lauko akmenų pastatyto partizanų išniekinimo vietoje paminklo (autorius – A.Balčaitis) perskaitė žuvusių partizanų biografijas.

Bendras darbas – dėl vaikų

Linkuvos klebonas kun. Saulius Paliūnas – tarp jaunųjų linkuvių

Linkuvos mokykloje (Pakruojo r.) gerai dėstomos tikybos pamokos, vaikai mokomi šokti. Ypač išsiskiria keletas mokytojų, kurios nuoširdžiai dirba su mokiniais. Tokios yra tikybos ir šokių būrelių mokytojos.
Kad ir kokios būtų šventės ar religinės iškilmės, ar valstybiniai minėjimai, jos organizuojamos sutarus su kultūros namų direktore Aldona Dukauskiene ir kultūros namų darbuotoja Zita Lesčinskiene. A.Dukauskienė, planuodama renginius, visada tariasi su klebonu kun. Sauliumi Paliūnu. Klebonas per pamokslą pakviečia visus parapijiečius švęsti kartu. Apie renginius galima sužinoti ir perskaičius miestelyje skelbimus.

Neapleidžiama ir religinė savišvieta

Kun. Virginijus Palionis turi apie ką pasikalbėti su Vaitimėnų parapijos žmonėmis

Mūsų nuošalią Tauragės rajono (Šilalės dekanatas) Vaitimėnų parapiją jau nebe pirmus metus aptarnauja iš Šilalės atvažiuojantis kunigas Virginijus Palionis. Jis nuoširdžiai rūpinasi mūsų bažnyčia ir parapijiečiais. Ypač šis jaunas, visuomet maloniai nusiteikęs kunigas stengiasi patraukti bažnyčion jaunimą ir vaikus. Kun. V.Palionio dėka čia gražiai praeina visos iškilmingesnės šventės bei atlaidai.
Šilališkių kunigas rūpinasi ir vaitimėniškių religine savišvieta. Jis mums dažnai atveža katalikiško laikraščio „XXI amžius“ numerių, o vaikams – „Kregždutę“. Iki tol beveik nieko nežinojome apie „XXI amžių“. Nusipirkę laikraštį iš savo kunigo, juo dalijamės su tais, kurie neišgali nusipirkti. O vaikai džiaugiasi „Kregždute“. Kun. V.Palionio paskatinti katalikiškai šviestis, jau ir patys ketiname užsiprenumeruoti „XXI amžių“, o vaikams - „Kregždutę“.

Kolumbo kapo paslaptys

Teigiama, kad šioje dėžėje ilsisi Kristobalio Kolono, kitaip Kristoferio Kolumbo, palaikai. Ant dėžės prikalta plokštelė su užrašu ispanų kalba: “Čia ilsisi Kristobalio Kolono kaulai, pirmojo admirolo ir Naujojo pasaulio atradėjo. R.I.P.”

Ispanų mokslininkai tyrinėja bronzinį kapą, kuriame, spėjama, yra palaidotas Kristoferis Kolumbas. Mėginama išsiaiškinti paslaptį, kur iš tikrųjų ilsisi didysis keliautojas.
Kol kas dėl K. Kolumbo palaikų ginčijasi Dominikos Respublika ir Ispanija. Problemą, kur palaidotas pirmasis Ameriką atradęs europietis, ispanai pasiūlė išspręsti DNR testavimu. Mat tikrai žinoma, kur yra palaidotas K. Kolumbo sūnus, belieka palyginti sūnaus ir ginčijamų palaikų genetinę medžiagą - DNR. Be to, rugsėjį mokslininkai atvėrė K. Kolumbo jaunesniojo brolio Diego kapą, kuris duos tyrėjams papildomų faktų.
Mokslininkai turi parengti mėginius iš palaikų, kuriuos ketinama grąžinti į kapą Sevilijos katedroje.

Naujasis Stolypinas iš Kėdainių ves Lietuvą Archangelsko link

Jau seniai komercinės televizijos daugeliui ke lia nervinį šoką ne tik dėl vos ne pusę programos užimančios neregėtai įkyrios reklamos, bet ir dėl menkaverčių laidų bei jų vedėjų brukamų idiotiškų siužetų, bukinančių ir taip jau ganėtinai trikdomos visuomenės sąmonę. Ką ten komercinės televizijos ir radijo stotys! Netgi nacionalinė televizija ir radijas, išlaikomi iš visų mokesčių mokėtojų kišenės, stebina menkavertėmis laidomis. Ką, pavyzdžiui, gali duoti dviejų moteriškių vedama laida „Prie kavos“? Šių moteriškaičių besaikis ir betikslis primityvus plepėjimas, neduodantis nieko nei kūnui, nei sielai, darosi nepakenčiamas, panašiai kaip ir komercinių televizijų niekalas – visokių „realybės“ šoumenų vaipymasis. Prie tokių laidų galima priskirti ir Lietuvos radijo žurnalisto Ž.Pekarsko rengiamą sekmadieniais laidą, lyg ir skirtą jaunimui, bet nieko tam jaunimui neduodančią - „Sekmadienio parkas“.

Vilnius atveria vartus agresijos protrūkiui

1998 m. kovo 14 d. Italijoje, Casteluluccio di Sauri miestelyje, buvo nužudyta aštuoniolikmetė Nadia Roccia. Ją pasmaugė pačios geriausios merginos draugės.
1999 m. balandžio 30 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Colombine mokykloje, du jaunuoliai nužudė penkiolika savo draugų ir nusižudė patys.
2001 m. spalio 18 d. Italijoje, Lecce mieste, du keturiolikmečiai bandė nužudyti savo bendraamžę. Ji buvo subadyta peiliu, perrėžta gerklė. Tik per stebuklą mažoji auka tuomet išgyveno.
Po šių kraupių žmogžudysčių ar bandymų nužudyti ir nusižudyti pirmieji laikraščių puslapiai “pasipuošė” antraštėmis “Bandymas nužudyti draugę - tai auka Marilyn Mansonui”, “Mansono berniūkščiai fanatikai bando nužudyti savo draugę” ir panašiomis.

Fatimos Švč.M.Marijos regėtojai

Dar yra vietų su piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ birželio 18 - liepos 4 dienomis keliauti į fatimą ir Lurdą poilsiaujant prie Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros.

Kelionės kaina – 1100 Lt

Galima mokėti išsimokėtinai

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faksas: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

Į turistinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją liepos 8-15 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Ostia – poilsis prie Tirėnų jūros – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Vilnius.

Fatima

Lurdas

Kelionės kaina – 670 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki birželio 15 d. - 570 Lt.)

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į fatimą ir Lurdą rugpjūčio 11-28 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Praha – Paryžius – La Farte – San Sebastjanas (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Fatima – Nazare (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Madridas – Lurdas – Marselis (poilsis prie Viduržemio jūros) – La Salet – Venecija – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 1600 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams - 1400 Lt).

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).