Atnaujintas 2003 m. birželio 13 d.
Nr.46
(1150)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kauno arkivyskupijoje

Jurbarko dekanate

Iš lauko akmenų pastatytas paminklas prie Šimkaičių, kur stribai išniekindavo ir užkasdavo partizanus
Atminimo akmuo, žymintis gen. Jono Žemaičio vadavietę 1951-1953 metais

Paminėjo generolą Joną Žemaitį

Šimkaičiai. Gražų gegužės 30-osios rytą papuošė šaulių, kariūnų, kareivių, buvusių partizanų, tautiniais rūbais apsirengusios merginų ir gausiai susirinkusių lietuvininkų drabužių margumynais. Didelė šventė. Susirinkta paminėti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininko generolo Jono Žemaičio paėmimo į nelaisvę 50-metį. Tautos patriotai atsimena ir gerbia savo didvyrius.
Nedidelėje Šimkaičių bažnytėlėje dalyvauti šv. Mišiose tilpo tik dalis susirinkusiųjų. Partizano sūnus istorijos mokytojas Mileris apžvelgė Šimkaičių apylinkėse partizanų kovą. P.Girdzijausko pranešimas buvo ypač turiningas faktais. Mokytoja Klimaitienė, partizano sesuo, prie 1989 metais iš mokinių ir gyventojų surinktų lauko akmenų pastatyto partizanų išniekinimo vietoje paminklo (autorius – A.Balčaitis) perskaitė žuvusių partizanų biografijas.
Jausmingu ir gilia pagarba dvelkiančiu mokytojos Klimaitienės balsu skaitomos žuvusiųjų partizanų biografijos atskleidė tragišką jaunų vyrų – ir mokytojų, ir artojų, ir kaimo samdinių – patriotinį ryžtą stoti į kovą su 64 kartus stipresniu okupantu už Lietuvos laisvę ir pasirinkusiems geriau žūti garbingoje kovoje, negu vergauti okupantui. „Šioje vietoje čekistai ir jų pataikūnai stribai pakasė dešimtis laisvės kovotojų, mums pavyko atpažinti tik 21“, - kalbėjo mokytoja. Padedamos gėlės, nuaidi karių saliutas tiems, kurie laisvę mylėjo labiau už gyvenimą… LLKS vadas dimisijos kapitonas J.Čeponis pastebėjo, kad šimtus milijonų dabartinis Seimas randa istoriniams pastatams restauruoti, bet neišgali milijono monumentui partizanams atminti; Tuskulėnų parke MGB-KGB užkastųjų laisvės kovotojų kaulai tik surinkti į popierines dėžes ir vėl „įkalinti“ buvusiose KGB rūmų kamerose. Tik žilagalviai laisvės kovotojai, kurių gretos kasdien retėja, bando visuomenei, jaunimui priminti tautos patriotų žygius prie lauko akmenų paminklėlių.
Tuo tarpu prancūzai skyrė 55 tūkst. eurų Vilniuje, Antakalnio kapinėse, paminklui savo kariams, žuvusiems prieš 190 metų, pastatyti.
14 kilometrų reikėjo važiuoti prie generolo J.Žemaičio bunkerio. LLKS Kęstučio apygardos vadas Vladas Meškauskas papasakojo, kaip tame bunkeryje buvo suimtas J.Žemaitis. Patekęs į čekistų nagus J.Narbutas, slapyvardžiu Rolandas, tapo KGB smogiku, slapyvardžiu Vaidila, ir čekistų surengta klasta 1953 m. gegužės 23 d. suėmė partizaną J.Palubecką, kuris, visą savaitę žiauriausiai kankinamas, neišdavė J.Žemaičio bunkerio, tačiau čekistai apgaulingai sugebėjo išprovokuoti, ir J.Palubeckas susipainiojo – nurodė J.Žemaičio bunkerį.
Tik dabar, kai turime galimybę susipažinti su čekistų dokumentais, suvokiame jų beribę niekšybę, kuriems negaliojo jokie bendražmogiškieji sąžinės ir moralės principai. O tada…
Žiūrime į 3 m ilgio ir 2 m pločio duobę. Šulinėlis pelkės vandeniui kaupti. Primusinė lempa viralui gaminti. Apšvietimo lemputė iš akumuliatoriaus. Gultai keturiems. Ir visa tai – tik 12 kubinių metrų oro! Ir čia dirbo, rašė, kūrė partizanų generolas… Likimas. Kitą dieną J.Žemaitis rengėsi persikelti į Tauro apygardą. Bet rytojaus nebuvo.
J.Žemaitis – didelė asmenybė. 1949 m. vasario 16–osios deklaracija buvo įgaliotas eiti Lietuvos Prezidento pareigas. Jo pranašiški žodžiai, ištarti Kremliaus budeliams: „Kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų“ – išsipildė. Šiandien mes laisvi. Tūkstančių gyvybių ir kančių kaina užmirštama. Net paminklui lėšų gaila… tautos dvasiniam atgimimui ir jaunimo tautiniams-patriotiniams jausmams ugdyti nei valdžia, nei žiniasklaida dėmesio neskiria. Tačiau Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondui remiant, 2002 metais išleista M.Ivaškevičiaus knyga „Žali“, kur drįstama J.Žemaitį niekinti, šmeižti. Mūsų kultūros veikėjų išmanymu, knyga yra tinkamiausia į knygų parodą-mugę Erfurte. Suprantama, kai Rašytojų sąjungoje doresnio autoriaus knygos nėra, - šleifas trukdo vertinti tautos istoriją patriotiška dvasia…

Dr. J.PARNARAUSKAS
Laisvės kovų dalyvis

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija