XXI amžius

Naujasis Stolypinas iš Kėdainių ves Lietuvą Archangelsko link

Jau seniai komercinės televizijos daugeliui ke lia nervinį šoką ne tik dėl vos ne pusę programos užimančios neregėtai įkyrios reklamos, bet ir dėl menkaverčių laidų bei jų vedėjų brukamų idiotiškų siužetų, bukinančių ir taip jau ganėtinai trikdomos visuomenės sąmonę. Ką ten komercinės televizijos ir radijo stotys! Netgi nacionalinė televizija ir radijas, išlaikomi iš visų mokesčių mokėtojų kišenės, stebina menkavertėmis laidomis. Ką, pavyzdžiui, gali duoti dviejų moteriškių vedama laida „Prie kavos“? Šių moteriškaičių besaikis ir betikslis primityvus plepėjimas, neduodantis nieko nei kūnui, nei sielai, darosi nepakenčiamas, panašiai kaip ir komercinių televizijų niekalas – visokių „realybės“ šoumenų vaipymasis. Prie tokių laidų galima priskirti ir Lietuvos radijo žurnalisto Ž.Pekarsko rengiamą sekmadieniais laidą, lyg ir skirtą jaunimui, bet nieko tam jaunimui neduodančią - „Sekmadienio parkas“. Pigūs juokeliai, pokalbiai su įvairiomis „žvaigždėmis ir žvaigždutėmis“ bei iš bulvarinių laikraščių nurašytomis „žinutėmis pabirutėmis“. Beje, tas pats Ž.Pekarskas dabar veda ir buvusią gana aktualią radijo laidą „Akiračiai“, kurią anksčiau labai profesionaliai atsiliepdamas į aktualiausias valstybės problemas vedė talentingas žurnalistas Aras Lukšas. Dabar „Akiračių“ aktualijose atsidūrė tokių „problemų“, kaip kraujosiurbių mašalų, homoseksualų santuokų bei panašių temų. Tokios šviečiamosios laidos, kaip „Būtovės slėpiniai“, „Mūsų miesteliai“, „Laiko ženklai“, rodomos sekmadieniais labai nepatogiu laiku. Iš komercinių televizijos ir radijo stočių niekada neišgirsi tokių žodžių kaip tėvynė ar tėvynės meilė, mat tai yra pasenusios sąvokos. O ką jau kalbėti apie daugybę spalvotų žurnalų, skirtų žemiausių aistrų kurstymui, „elito“ puotų aprašymams, gausybės pamokymų, kaip „mylėtis“ – tiksliau, rafinuotai paleistuvauti. Iš tokių žurnalų ypač išsiskiria jokių tabu nepripažįstantis „Cosmopolitan“. Tokių leidinių ir laidų daroma žala žmonių, ypač jaunų, sąmonei nepalyginamai didesnė nei sovietmečiu „Tiesos“, „Komjaunimo tiesos“ ar rajoninių agitatorių brukama primityvi propaganda. Iš ten bent galėdavo pasisemti medžiagos anekdotų kūrėjai. Apie daug didesnę žalą, daromą dabartinės žiniasklaidos nei sovietiniais laikais, nuolat primena nenuilstantis kovotojas už tautos moralę, valdančiojo „elito“ nekenčiamas monsinjoras A.Svarinskas.
Žiniasklaidos subulvarėjimas ir paperkamumas jau nieko nestebina. Gerai būtų, jeigu būtų apsiribota tik žemiausius instinktus skatinančiomis laidomis ar straipsniais, kurių pagaliau gali nežiūrėti ar neskaityti. Kur kas didesnę sumaištį kelia užsakomieji straipsniai spaudoje ir laidos televizijoje, kuriuose populistai toli pralenkia paistymais apie „žėrinčių komunizmo aukštumų“ laikus. Štai dvi kandidatės į laisvas Seimo narių vietas - socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė ir „kailių karaliene“ tituluojama Nijolė Veličkienė „papylė“ spaudoje, iš pradžių rusiškoje, didžiulius straipsnius, kaip jos pasirengusios gelbėti Lietuvos žmones. Pirmoji kandidatė pareiškė, jog neturinti didesnio tikslo, nemieganti naktimis ir vis sukanti galvą, ką padaryti, kad Lietuvos žmonės gyventų geriau. Antroji kandidatė einanti į Seimą tik todėl, kad „nori grąžinti žmonėms pasitikėjimą rytdiena“. Aišku, tai nieko naujo. Dabartiniai gelbėtojai buvo žadėję dar daugiau. Stebina nebent tai, jog naudojami tie patys štampai ir frazės. Tačiau kur kas išradingiau ir aukštesnę kartelę sumanė peršokti oligarchas ir milijonierius Viktoras Uspaskich. „Paprašęs žodžio“ Lietuvos televizijoje, Kėdainių feodalas tėškė tautai Rusijoje suburtą oligarchų šlovinantį „dokumentinį“ filmą apie savo gerus darbus, keliant „atsilikusią ir vos merdinčią“ Lietuvą. Filmo potekstė pakankamai aiški: tik apsukrūs vyrukai iš Archangelsko ar kitų buvusios metropolijos pasviečių žino ir sugeba civilizuotais ir turtingais žmonėmis paversti vietinius aborigenus. O kad būtų svariau, oligarchui pagarbinti buvo pasitelktas tėvas Stanislovas, kuris, iškoneveikęs NATO netgi šlykštesniais žodžiais, negu tai darydavo sovietiniai liaudies mulkintojai, ir pabrėžęs, kad Lietuvoje nėra laisvės, čia pat šlovino didžiąją rusų tautą, kuriai esą išlikti didžiai padėjo ir padeda stačiatikybė. Kas tiesa, tai tiesa. Juk kas jau kas, o tėvas Stanislovas puikiai žino, kas laimino 1863 metų sukilimo baudėjus, kas meldėsi už Staliną ir kas dabar šlaksto švęstu vandeniu ne tik „naujųjų rusų“ rūmus ir bankus, bet ir į Čečėniją vykstančius rusų smogikus bei prievartautojus. Tiesa, V.Uspaskich, matyt, suvokęs, kad perlenkė lazdą, Lietuvos televizijoje aiškino, jog prašęs iškirpti savo „dvasios tėvo“ žodžius apie laisvės nebuvimą Lietuvoje ar tariamai jau vykstančių NATO okupaciją. Prašė ar neprašė, niekas nežino ir nesužinos, bet užtat pats sudainavo savo sukurtas „častuškas“, lietuviškai dabar vadinamas „dažnutėmis“, kuriose suniekina Lietuvos vadovus, netgi patį A.Brazauską, ir Lietuvą, klausdamas mamytės, kurgi jis pakliuvo. Ir čia pat atsakęs: „Į Lietuvą, sūneli, į Lietuvą“… Suprask, vos ne į žmogėdrų džiungles.
Taigi tikėtis, jog sužlugus oligarcho organizuotam referendumui V.Uspaskich ir tie, kas stovi už jo, nusiramins ir tyliai prastūminės Seime jam palankius įstatymus, nėra prasmės. Neatsitiktinai minėtame rusiškame filme buvo parodytas dabar oligarcho nuosavybe tapęs carinės Rusijos reformatoriaus Stolypino dvaras šalia Kėdainių. Potekstė irgi aiški – tiktai iš Rusijos atvykę „geradariai“ sugebės įvesti tvarką Lietuvoje. Tokią, kokia dabar yra Archangelsko kolchozuose. Todėl vykstant nepaliaujamoms diskusijoms apie Prezidentą ar Premjerą, kuris iš jų geresnis ir dosnesnis, kuris atseikės daugiau pinigų žemdirbiams ar policijai, geriau padalys Europos Sąjungos pinigus, nevertėtų pamiršti iš televizijos ekranų nebeišlendančio oligarcho V.Uspaskich. Beje, to neleidžia pamiršti ir „Baltijos tyrimų“ bei kitų apklausų kontorų skelbiamos populiariausių politikų reitingų lentelės. O jos rodo, kad iš Archangelsko kaimelio atkakęs oligarchas, jeigu ne šiandien, tai rytoj aplenks ir Prezidentą, ir Premjerą bei visus kitus. Kas bus, kai V.Uspaskich įkurs savo partiją?! Tokių planų neslepia ir pats oligarchas. Proga kurti partiją visai patogi. Juk tie patys „Baltijos tyrimai“, kurių gegužės mėnesio apklausos duomenis paskelbė dienraštis „Lietuvos žinios“, rodo, kad abi valdančiosios partijos vis labiau praranda piliečių pasitikėjimą. „Prezidentiniai“ liberalai demokratai nustūmė į šoną netgi socialdemokratus, jau nekalbant apie socialliberalus, kurie, anot apklausos, jeigu dabar vyktų rinkimai į Seimą, neperžengtų penkių procentų barjero.
Iš tiesų daugeliui jau pabodo senosios nomenklatūros valdymas. Ką ten senosios! Ir naujieji ne mažiau gobšesni, tiesiant rankas į valstybės kišenę. Ir keisčiausia, kad, aimanuojant dėl skurdaus valstybės biudžeto, iš jo atseikėjama vis daugiau valdininkijai. Štai Vyriausybės patvirtintame biudžeto pakeitimų projekte Prezidentūrai numatoma skirti beveik dviem milijonais litų daugiau, nei buvo numatyta tvirtinant šių metų biudžetą. Pasirodo, skirtų pinigų nepakanka Prezidentūros reprezentacijai, priėmimams, ordinams ir medaliams, dovanoms ir panašiems dalykams įgyti. Netgi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė esąs nustebęs, kad Vyriausybė bematant sutiko patenkinti Prezidentūros apetitus. Tuo labiau kad Vyriausybė pernai pavasarį iš rezervo fondo jau skyrė Prezidentūrai papildomai 775 tūkst. litų. Kai kurie Seimo nariai ir politikos apžvalgininkai teigia, jog papildomi pora milijonų bus skirti Prezidento patarėjų algoms padidinti. Pasirodo, dabartiniai patarėjų, referentų atlyginimai yra per maži ir todėl sunku pritraukti gerus specialistus. Argi? Juk pakanka prisiminti, su kokiu entuziazmu į Prezidentūrą veržėsi Seimo nariai D.Kutraitė-Giedraitienė ir A.Medalinskas. Veržėsi ir daugiau, bet ne visus priėmė…
Tokie dalykai, kaip vis besipučiantis valdininkų klanas, jų atlyginimų didėjimas, savivalė ir korupcija, savaime pila vandenį ant naujojo rusų kino herojaus malūno. Oligarchas ir jo įvaizdžio kūrėjai tą puikiai žino ir išnaudoja.

Petras KATINAS