XXI amžius

Motinos

Nuo seno motinos yra mylimos ir gerbiamos. Jos augindavo vaikus, dainuodavo lopšines. Jos išmokė tarti pirmą žodį, žengti pirmą žingsnį.Išlydėdamos pirmąją dieną į mokyklą, nušluostydavo ašaras. Motina yra brangiausias žmogus pasaulyje. Per Motinos dieną iš visų kampelių su gėlių puokštėmis važiuoja, skuba vaikai. Vieni sveikina gyvas motinas, kiti važiuoja į kapines pagerbti mirusiųjų, sukalbėti maldelę. Ar visi galime didžiuotis savo motinomis? Ar visi jas sveikiname Motinos dieną? Manau, kad ne visi. Ne visi vaikai jas gali surasti. Vienos landynėse girtauja ir sugrįžta į namus tik po kelių dienų. Kitos – kalėjimuose įkalintos. Dar kitos atidavė savo vaikus į vaikų namus, jie ten ir užaugo, savo motinų visai nepažįsta. Ar tokie vaikai nori sveikinti motinas?
Prisimenu pokario metus. Mes buvome septyni šeimos nariai. Mūsų motina mezgė, verpė, audė ir siuvo, visi buvome aprengti. Menu, tėvai paskersdavo paršioką, tik vieną per metus. Mama mums visiems padalydavo po gabaliuką mėsos, o pati valgydavo tik sriubos. Mėsą taupė mums – vaikams ir tėveliui.
Pažįstu vieną penkių vaikų motiną, kuri, gaudama pinigus už vaikus, prageria. Kai neužtenka tų pašalpų, eina pas kaimynus skolintis pinigų. Dukra ėjo prašyti pas kaimynus, kad mamai pinigų neskolintų, juk ji duonos niekada neperka už skolintus pinigus, nors dažnai vaikai būna ir alkani. Kai ta motina išeina parsinešti pašalpų, kuriuos valstybė skiria šeimos išlaikymui, jos dukrelė, gal kokių devynerių metų, dažnai šąla, trepsi, laukia grįžtančios mamos - ar su pinigais grįš, ar be jų?
Iš tikrųjų, jei ne girtavimas, jei motina nebūtų pamėgusi dažnai kilnoti stikliuką, tai vaikai augtų normalioje šeimoje, būtų sotūs, aprengti, neišsekę. Ir pati mama nebūtų pajuodusi nuo alkoholio ir cigarečių, nebūtų praradusi grožio ir sveikatos. Dabar turbūt jau per vėlu grįžti į dorą gyvenimą, nusiritus į bedugnę, sunku išsikapstyti.
Jei ne girtavimas, visoje Lietuvoje nebūtų tiek daug nelaimingų šeimų.

Joana JANKAUSKIENĖ
Virbalis, Vilkaviškio rajonas