Paremkime Tremčių ir Prisikėlimų
paminklą
Per pastaruosius šešis dešimtmečius
Lietuva patyrė daugybę vargų ir nuveikė daug žygdarbių, vertų
įamžinti paminklais. Jų nemaža pastatyta ir tikriausiai dar bus
statoma. Kartu neužmirština, kad vyresniosios kartos sumanyti
paminklai labiausiai ją pačią ir domina. Todėl vertėtų nesiūlyti
jų daugybės, o labiau susirūpinti kokybe ir emociniu iškalbingumu
bei funkcionalumu. Keturioms dešimtims didvyriškų metų kovai už
spausdintą žodį atminti puikiai tarnavo ir tebetarnauja kuklus
Knygnešio paminklas prie Karo muziejaus, o amžiais negęstančiam
laisvės ilgesiui liekna Laisvės statula ir Tėvynės vaikų pasiaukojimui
Nežinomo kareivio kapas ten pat.
Visos Lietuvos prisikėlimą laisvai gyventi, o kartu ir sudėtas
tam aukas įamžina Prisikėlimo bažnyčia Kaune. Šiam didingam statiniui
buvo lemta išgyventi visas tautos ir šalies negandas. Jos uždarymas
atspindėjo tautos išblaškymą ir trėmimus, jos nuniokojimas dvasinį
žmonių nualinimą. Ji išties buvo tapusi tremtine, nors ir niekur
neišgabenta.
Atgimimo metais buvo pradėta entuziastingai ją atstatinėti valstybės
ir gyventojų bei užsienyje atsidūrusių tautiečių lėšomis, ir daug
didelių darbų yra nuveikta. Deja, pastaraisiais metais entuziazmas
atrodo nuslūgęs, o stabčiojantys darbai negali būti tikrai sėkmingi.
Galbūt dalį rėmėjų atitraukė Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo užmojis.
Abu šie projektai yra perspektyvūs tuo, kad jie ne tik stūksos
it statulos, o veiks kaip dvasiniai, kultūriniai ir istoriniai
centrai. Valdovų rūmų atstatymą Lietuvos žmonės remia, norėdami
prikelti valstybės galios sąmonę, o Prisikėlimo bažnyčią kaip
dvasios gyvybės simbolį. Be dvasios gyvybės žlunga tautos ir valstybės,
todėl Prisikėlimo bažnyčią atstatyti ne mažiau svarbu, kaip Valdovų
rūmus prikelti. Beje, Paminklinei bažnyčiai reikia kur kas mažiau
lėšų nei Rūmams, ir darbai daugiau negu įpusėti.
Mes manome, kad šalia pirmosios paskirties, kaip atgautos Nepriklausomybės
paminklo, reikia Prisikėlimo bažnyčiai tremtinei suteikti antrą
oficialią paskirtį kaip Paminklą Rytų ir Vakarų tremtiniams.
Nors priverstieji pasitraukti į Vakarus nepatyrė tokių vargų,
kaip ištremtieji į Rytus, bet daugumai širdies skausmas nebuvo
mažesnis. Dabar Rytų ir Vakarų tremtiniai bei jų vaikai atitinkamai
savo išgalėmis turėtų sutartinai paremti šitą prakilnų skaudžios
jų dalios atminimo įamžinimą, o kartu padėką Dievui už atgautą
Tėvynės laisvę.
Girdime ir TV ekrane matome, kad Paminklinėje bažnyčioje įrengiamos
žuvusiųjų už laisvę pagerbimo vietos. Verta įamžinti ir gyvųjų
patirtus tremtyje vargus. Kaunas labiausiai nukentėjo nuo 1941ųjų
birželio tremčių, todėl čia būtų tinkamiausia vieta Vilties ir
gedulo dienai minėti. Svajojama apie Vilniaus-Kauno bipolio (dvimiesčio)
sukūrimą. Tokiu atveju juo labiau derėtų kai kuriuos visos Lietuvos
bendruosius minėjimus rengti Kaune.
Lietuvos valstybė yra labai skolinga tiems savo tremtiniams, kurie
puoselėjo laisvės viltį Sibire, ir tiems, kurie savo žygiais plačiajame
pasaulyje neleido jam užmiršti didelės Lietuvai okupantų daromos
skriaudos. Todėl nevalia valstybės vadovams nusiplauti rankas
ir sakyti, kad Prisikėlimo bažnyčia tik pamaldžių žmonių reikalas.
Paskyrę šimtą milijonų litų Valdovų rūmams, neturėtų išsisukinėti
nuo dešimties milijonų skyrimo šiam tremtinių bei jų artimųjų
gėlos ir dvasios tvirtybės paminklui.
Prezidentas Valdas Adamkus, 2002 metais sutikęs būti Prisikėlimo
bažnyčios atstatymo globėju, oficialiai pavedė tą rūpestį Lietuvos
Respublikos Vyriausybei. Lauksime konkrečių Seimo ir Vyriausybės
veiksmų, bet negalime palikti viso rūpesčio valstybinėms institucijoms.
Sovietinės priespaudos metais Katalikų Bažnyčią, kaip stipriausią
tautos atsparumo veiksnį, vertino daugumas Lietuvos gyventojų,
net ir abejingų religijai. Mes manome, kad dabar šį Vilties ir
gedulo, Tremčių ir Prisikėlimų paminklą dera remti visiems Lietuvos
mylėtojams, be įsitikinimų skirtumo. Gražu, kad daugelis žmonių
aukoja Prisikėlimo bažnyčiai, naudodamiesi Telekomo paslauga ir
skambindami telefonu 8 900 80019. Savo ruožtu bažnyčios vadovybė
galėtų patvarkyti, kad vieną kartą per metus, iš anksto tinkamai
pranešus, visose Lietuvos bažnyčiose būtų daroma rinkliava šiam
kilniam tikslui.
Kun. Vytautas GRIGARAVIČIUS,
Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo tarybos pirmininkas,
Kauno miesto dekanas
Kun. Vaclovas ALIULIS, MIC,
Vilnius
Leonas JUOZONIS,
garbės kraštotyrininkas,
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"