Neužmirškime kilnaus žmogaus
Karininkui ir inžinieriui Antanui Bulotai-90
Antanas Bulota gimė 1913 m. birželio
10 d. Vajėšių kaime (Anykščių r.). Pradžios mokyklą ir progimnaziją
baigė Anykščiuose, o Ukmergėje 1934 metais gavo komercinės gimnazijos
baigimo atestatą. 1936 metais Kaune baigė karo mokyklą (XVIII
laida). Dirbo Kupiškyje sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu
(IV pėstininkų pulkas).
Prasidėjus Vokietijos ir Lenkijos karui ir Lietuvą užplūdus lenkų
kariuomenės pabėgėliams, buvo paskirtas lenkų internuotų karininkų
sargybos ir apsaugos kuopos vadu Rokiškyje. 1941 metais iš Pabradės
poligono pulkui traukiantis į Sovietų Sąjungą, A.Bulota Švenčionėliuose
pabėgo iš sovietų kariuomenės ir nuvyko į Panevėžį, kur gyveno
jo šeima. Vokiečių okupacijos metais dirbo Panevėžio apygardos
civilinės administracijos kontrolieriumi.
1944 metų pavasarį nuvyko į Marijampolę, į steigiamą Vietinės
rinktinės karo mokyklą ir buvo paskirtas 4-os kuopos vadu. Areštavus
Vietinės rinktinės štabą, tą pačią naktį buvo vokiečių areštuoti
ir septyni Karo mokyklos karininkai, tarp jų ir A.Bulota. Po dviejų
savaičių jis buvo paleistas.
1944 metų vasarą pasitraukė į Vokietiją ieškoti ten anksčiau išvažiavusios
šeimos. Kelyje buvo sulaikytas, apvilktas vokiečių aviacijos be
jokių ženklų uniforma ir pristatytas kasti apkasų. Gavęs civilius
drabužius, iš vokiečių kariuomenės pabėgo. Karo pabaigos sulaukė
netoli Bremeno. Šeimą surado Bavarijoje, pabėgėlių stovykloje.
Dirbo UNRA rajono direktoriaus vairuotoju.
1949 metais su šeima atvyko į JAV. Dirbo baldų ir čiužinių fabrike.
1960 metais persikėlė į Los Andželą. Mokėsi, išlaikė egzaminus
ir dirbo braižytoju, kelių techniku, inžinieriumi. 1978 metais
išėjo į pensiją. Los Andžele priklausė Lietuvių bendruomenei,
Amerikos lietuvių tarybos Los Andželo skyriaus valdybai. Taip
pat priklausė Juozo Daumanto šaulių kuopai, buvo lietuvių karių
veteranų Ramovė Los Andželo skyriaus ilgametis valdybos narys.
1995 metais lietuvių karių veteranų sąjungos Ramovė XV atstovų
suvažiavime jam suteiktas sąjungos garbės nario vardas.
1998-aisiais (po 54 metų) pirmą kartą aplankė Lietuvą. Lankėsi
įvairiose gimtojo krašto vietose. Ypač jį sukrėtė partizanų kapai
Merkinėje. Atvirumo valandėlę jis man prisipažino: Su ašaromis
akyse suklupau, pabučiavau tą šventą žemę ir atsiprašiau ten gulinčiųjų,
kad nebuvau kartu su jais
Visą laiką jautėsi kažkuo skolingas
Lietuvai. A.Bulotai 2000 metais buvo suteiktas kario savanorio
vardas. Mirė 2002 m. gegužės 31 d., palaidotas JAV, Los Andžele.
Žmonos Aušros rūpesčiu ir skirtomis lėšomis, įamžinant vyro vardą,
Santariškėse, Vaikų ligoninės Nudegimų skyriuje, įrengta A.Bulotos
vardu pavadinta palata, Anykščiuose įsteigtas nuolatinis piniginis
fondas A.Bulotos metinėms premijoms išmokėti geriausiems A.Vienuolio
gimnazijos moksleiviams, Debeikių parapijos (Anykščių r.) kapinėse
pastatytas koplytstulpis. Tegul mylinčios žmonos dovanos Lietuvos
vaikams neleidžia užmiršti šio šviesaus ir kilnaus mūsų tautos
sūnaus.
Antanas MIEŽELIS
© 2003 "XXI amžius"