Atnaujintas 2003 m. birželio 18 d.
Nr.47
(1151)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žiniasklaida
Atmintis
Istorijos vingiai

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kaime kultūrą palaiko entuziastai

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas kultūrai Remigijus Vilys

Panevėžio rajone veikia 31 kultūros centras, per 30 viešosios bibliotekos filialų, keliolika muziejų. Apie kultūros padėtį provincijoje „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA kalbasi su rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiuoju specialistu kultūrai Remigijumi VILIU.

Dešimt metų esate atsakingas už rajono kultūrą. Kaip vertinate prabėgusį laiko tarpą?
Kada žmonės dalijosi žemes ir turtus, kultūra buvo nustumta į šoną. Tačiau ji nesunyko, ji užsigrūdino. Į kultūros centrus sugrįžta menui neabejingi žmonės. Po truputį auga ir stiprėja saviveikliniai kolektyvai. Tarp jų vyksta sveika konkurencija. Rengiami konkursai – tai kaip variklis, skatinantis tobulėti ir plėstis tam meno žanrui.
Per pastaruosius kelerius metus buvo suremontuota 19 kultūros centrų. Kultūros įstaigos tarsi apsirengė švaresniais rūbais. Dauguma jų pernai aprūpinta inventoriumi ir muzikos aparatūra. Liko pagrindinė – patalpų šildymo problema. Dabar kultūros centrai dažniausiai yra didžiuliai pastatai su išklerusiomis šildymo sistemomis. Privalu juos racionaliai išnaudoti, kad atsipirktų tokių namų šildymas. Svarbu ir naujas įstaigas įkurdinti kultūros centruose, ir naują būrį žmonių įtraukti į meno saviveiklą.

Moterų duetas

Marytė Gurevičienė ( kairėje ) ir Diana Stomienė yra ne tik galerijos savininkės, bet ir bendramintės

Marytė Gurevičienė ir Diana Stomienė, anksčiau turėjusios meno galerijas ir dėl to susibičiuliavusios, šiandien dirba kartu. Vilnietės yra auksakalių gildijos galerijos „Meno niša“ savininkės. Abi turi aukštųjų meno mokyklų diplomus.

Nusišypsojo laimė

Iš kolegų išgirdusios, jog Vilniaus miesto savivaldybė skelbia konkursą dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programai laimėti, M. Gurevičienė ir D. Stomienė nusprendė jame dalyvauti. Abi vilnietės turėjo maždaug dešimt metų darbo galerijose patirtį. Dėkinga buvo numatyta vieta: J.Basanavičiaus ir Pylimo gatvių kampas. Tarp senosios ir naujosios miesto dalių nebuvo tokio kultūros centro. Salės tiko juvelyrikai, auksakalystei eksponuoti bei rengti kamerinėms parodoms. Prieš tai čia buvo antikvarinis knygynas. Išliko jo gera aura. Patalpos nereikalavo itin didelio remonto. Priimtina buvo ir jų nuomos kaina. Savivaldybė padėjo pakeisti langus ir duris. Buvo atidengtos sienų nišos. Nuo jų – ir galerijos pavadinimas. Iki galo neišsiaiškinta, kokiame amžiuje statytas pastatas. Manoma, jog tai XIX amžiaus statinys.