|
Kaime
kultūrą palaiko entuziastai
|
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo,
kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas
kultūrai Remigijus Vilys
|
Panevėžio rajone veikia
31 kultūros centras, per 30 viešosios bibliotekos filialų, keliolika
muziejų. Apie kultūros padėtį provincijoje XXI amžiaus korespondentas
Bronius VERTELKA kalbasi su rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros
ir sporto skyriaus vyriausiuoju specialistu kultūrai Remigijumi
VILIU.
Dešimt metų esate atsakingas
už rajono kultūrą. Kaip vertinate prabėgusį laiko tarpą?
Kada žmonės dalijosi žemes ir turtus, kultūra buvo nustumta į
šoną. Tačiau ji nesunyko, ji užsigrūdino. Į kultūros centrus sugrįžta
menui neabejingi žmonės. Po truputį auga ir stiprėja saviveikliniai
kolektyvai. Tarp jų vyksta sveika konkurencija. Rengiami konkursai
tai kaip variklis, skatinantis tobulėti ir plėstis tam meno
žanrui.
Per pastaruosius kelerius metus buvo suremontuota 19 kultūros
centrų. Kultūros įstaigos tarsi apsirengė švaresniais rūbais.
Dauguma jų pernai aprūpinta inventoriumi ir muzikos aparatūra.
Liko pagrindinė patalpų šildymo problema. Dabar kultūros centrai
dažniausiai yra didžiuliai pastatai su išklerusiomis šildymo sistemomis.
Privalu juos racionaliai išnaudoti, kad atsipirktų tokių namų
šildymas. Svarbu ir naujas įstaigas įkurdinti kultūros centruose,
ir naują būrį žmonių įtraukti į meno saviveiklą.
|
|
Moterų
duetas
|
Marytė Gurevičienė ( kairėje ) ir Diana
Stomienė yra ne tik galerijos savininkės, bet ir bendramintės
|
Marytė Gurevičienė ir Diana
Stomienė, anksčiau turėjusios meno galerijas ir dėl to susibičiuliavusios,
šiandien dirba kartu. Vilnietės yra auksakalių gildijos galerijos
Meno niša savininkės. Abi turi aukštųjų meno mokyklų diplomus.
Nusišypsojo laimė
Iš kolegų išgirdusios, jog Vilniaus
miesto savivaldybė skelbia konkursą dailiųjų amatų, etnografinių
verslų ir mugių programai laimėti, M. Gurevičienė ir D. Stomienė
nusprendė jame dalyvauti. Abi vilnietės turėjo maždaug dešimt metų
darbo galerijose patirtį. Dėkinga buvo numatyta vieta: J.Basanavičiaus
ir Pylimo gatvių kampas. Tarp senosios ir naujosios miesto dalių
nebuvo tokio kultūros centro. Salės tiko juvelyrikai, auksakalystei
eksponuoti bei rengti kamerinėms parodoms. Prieš tai čia buvo antikvarinis
knygynas. Išliko jo gera aura. Patalpos nereikalavo itin didelio
remonto. Priimtina buvo ir jų nuomos kaina. Savivaldybė padėjo pakeisti
langus ir duris. Buvo atidengtos sienų nišos. Nuo jų ir galerijos
pavadinimas. Iki galo neišsiaiškinta, kokiame amžiuje statytas pastatas.
Manoma, jog tai XIX amžiaus statinys.
|
|