Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žiniasklaida
Atmintis
Istorijos vingiai

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gedulo ir vilties dieną - teisingesnio gyvenimo siekis

Į Lukiškių aikštę atėjo žmonės, patyrę Sibiro siaubą

Kaip ir kasmet, atgavus nepriklausomybę, birželio 14 dieną Lietuva iškėlė vėliavas su juodu kaspinu. 1941 metais tą dieną prasidėjo masiniai trėmimai. Ir dabar kasmet birželio 14-ąją mes minime Gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido dieną, pagerbiame tragiškas netektis ir pasipriešinimą.
Gedulo ir vilties dienos iškilmės prasidėjo sostinės Nepriklausomybės aikštėje - čia buvo iškeltos valstybės vėliavos su gedulo juostomis. Po to minėjimas tęsėsi šalia Lukiškių aikštės, prie kuklaus paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams.
Susirinko žmonės, patys patyrę Sibiro siaubą, jų vaikai ir vaikaičiai, atėjo tie, kurių širdys atviros kitų žmonių kančiai, kuriems šventa yra kovotojų už Lietuvos laisvę auka.
Į minėjimą atvyko Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Seimo nariai.

Bažnyčia primena taikos įtvirtinimo
Artimuosiuose Rytuose sąlygas

Jaunos žydaitės nelegalioje konteinerių gyvenvietėje garsiai skaito ryto maldą

Teigiamai vertinamos „Taikos kelio gairių“ iniciatyvos

Pastaruoju metu, Artimųjų Rytų regione susidarius gana prieštaringai padėčiai, - viena vertus, sustiprėjus viltims dėl „Taikos kelio gairių“ programos, kurią nustatė vadinamasis kvartetas (JAV, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir Rusija), įgyvendinimo, ypač po Akabos viršūnių susitikimo, o, kita vertus, pasireiškus naujam palestiniečių radikalių islamistinių grupių terorizmo proveržiui ir Izraelio karinių pajėgų atsakomiesiems veiksmams, - Katalikų Bažnyčia išsako savąsias nuostatas dėl taikos Šventojoje Žemėje atkūrimo.

M.K.Čiurlionio festivalis – po Druskininkų dangumi

Druskininkų bažnyčioje – kamerinės muzikos valanda

Net trimis koncertais Druskininkuose birželio 8 dieną prasidėjo pirmasis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Pilnutėlė kurorto Pramogų aikštė nuščiuvusi klausėsi Virgilijaus Noreikos ir sostinės Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoninio orkestro. Festivalyje, muzikologų liudijimu, pirmą kartą po ilgų dešimtmečių Druskininkuose gyvai atlikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“.
Keturis mėnesius truksiantį festivalį rengia Lietuvos muzikų rėmimo fondas. Kurorto gyventojus ir svečius kvies 45 renginiai: vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertai, baleto spektaklis, dailės parodos, mokslinė konferencija, literatūrinės valandos, tradicinės muzikos vakaronės.

Buvimo akimirkos su Donaldu Kajoku

Kūrybos vakaro akimirka. Sėdi (iš kairės): poetas ir eseistas Donaldas Kajokas, dr.Regimantas Tamošaitis ir Rima Tamoliūnienė

Birželio 5 dieną Kauno apskrities viešoji biblioteka Kauno visuomenę pakvietė į Nacionalinės premijos laureato Donaldo Kajoko kūrybos vakarą, skirtą poeto, eseisto 50 metų jubiliejui ir pavadintą „Buvimo akimirkos“. Kaip sakė vakaro vedėja Rima Tamoliūnienė, mes nuolat gyvename tarp to, kas buvo, ir to, kas dar bus, tuo tarpu tikrosios buvimo akimirkos, teikiančios džiaugsmą čia ir dabar, lieka nepastebėtos. Tad susirinkusieji buvo kviečiami tiesiog pabūti kartu, pasinaudoti proga ir dalyvauti atvirame pokalbyje su jų pamėgtu rašytoju, nes visų mūsų ateities atkarpa nepastebimai senka ir to, kas dar bus, vis mažėja. Kad pokalbis būtų turiningesnis, renginio organizatoriai pasikvietė svečią - Vilniaus universiteto docentą dr. Regimantą Tamošaitį, kuris ne tik kalbino vakaro kaltininką, bet ir dalijosi pastebėjimais, D.Kajoko kūrybos refleksijomis.

Kaime kultūrą palaiko entuziastai

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas kultūrai Remigijus Vilys

Panevėžio rajone veikia 31 kultūros centras, per 30 viešosios bibliotekos filialų, keliolika muziejų. Apie kultūros padėtį provincijoje „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA kalbasi su rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiuoju specialistu kultūrai Remigijumi VILIU.

Dešimt metų esate atsakingas už rajono kultūrą. Kaip vertinate prabėgusį laiko tarpą?
Kada žmonės dalijosi žemes ir turtus, kultūra buvo nustumta į šoną. Tačiau ji nesunyko, ji užsigrūdino. Į kultūros centrus sugrįžta menui neabejingi žmonės. Po truputį auga ir stiprėja saviveikliniai kolektyvai. Tarp jų vyksta sveika konkurencija. Rengiami konkursai – tai kaip variklis, skatinantis tobulėti ir plėstis tam meno žanrui.
Per pastaruosius kelerius metus buvo suremontuota 19 kultūros centrų. Kultūros įstaigos tarsi apsirengė švaresniais rūbais. Dauguma jų pernai aprūpinta inventoriumi ir muzikos aparatūra. Liko pagrindinė – patalpų šildymo problema. Dabar kultūros centrai dažniausiai yra didžiuliai pastatai su išklerusiomis šildymo sistemomis. Privalu juos racionaliai išnaudoti, kad atsipirktų tokių namų šildymas. Svarbu ir naujas įstaigas įkurdinti kultūros centruose, ir naują būrį žmonių įtraukti į meno saviveiklą.

Moterų duetas

Marytė Gurevičienė ( kairėje ) ir Diana Stomienė yra ne tik galerijos savininkės, bet ir bendramintės

Marytė Gurevičienė ir Diana Stomienė, anksčiau turėjusios meno galerijas ir dėl to susibičiuliavusios, šiandien dirba kartu. Vilnietės yra auksakalių gildijos galerijos „Meno niša“ savininkės. Abi turi aukštųjų meno mokyklų diplomus.

Nusišypsojo laimė

Iš kolegų išgirdusios, jog Vilniaus miesto savivaldybė skelbia konkursą dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programai laimėti, M. Gurevičienė ir D. Stomienė nusprendė jame dalyvauti. Abi vilnietės turėjo maždaug dešimt metų darbo galerijose patirtį. Dėkinga buvo numatyta vieta: J.Basanavičiaus ir Pylimo gatvių kampas. Tarp senosios ir naujosios miesto dalių nebuvo tokio kultūros centro. Salės tiko juvelyrikai, auksakalystei eksponuoti bei rengti kamerinėms parodoms. Prieš tai čia buvo antikvarinis knygynas. Išliko jo gera aura. Patalpos nereikalavo itin didelio remonto. Priimtina buvo ir jų nuomos kaina. Savivaldybė padėjo pakeisti langus ir duris. Buvo atidengtos sienų nišos. Nuo jų – ir galerijos pavadinimas. Iki galo neišsiaiškinta, kokiame amžiuje statytas pastatas. Manoma, jog tai XIX amžiaus statinys.

Pamilusi lietuvišką dainą

Jūratė Martinkutė Ukmergės vardą garsina jau du dešimtmečius

Ukmergės kultūros centro didžiojoje salėje vos tilpo ukmergiškiai ir svečiai, sugužėję į koncertą, skirtą Jūratės Martinkutės kūrybinės veiklos 20-mečiui. Šios energija trykštančios moters vardas gerai žinomas ne tik Lietuvoje. Jūratė išaugino visą pulką šaunių dainorėlių, du dešimtmečius vadovauja folkloriniam ansambliui „Dagilėlis“ bei prieš trejus metus suburtam Kultūros centro vokaliniam ansambliui „Klasika“. Folklorinis ansamblis „Dagilėlis“ praėjusiais metais surengė 300-ąjį koncertą, dalyvavo įvairiose šventėse, festivaliuose. Lietuviškos dainos skambėjo Latvijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Belgijoje, Turkijoje, Anglijoje. Ansamblis išleido savo dainų kasetę, kurioje skamba autentiškos Ukmergės krašto dainos.
J.Martinkutė baigė Klaipėdos valstybinę konservatoriją, įgijo muzikos mokytojos, choro vadovės specialybę. Dirbdama Anykščiuose, dvejus metus važinėjo į Ukmergę, kur vadovavo negausiam medikų folkloriniam ansambliui. Šiuo metu ansamblis vienija per 30 narių. Kaip pasakojo Jūratės teta medikė Danutė Mackevičienė, liaudies dainą pamilusi giminaitė nuo pat mažens buvo balsinga, augo muzikalioje šeimoje.

Keturios dienos - žemaičių žemėj
Paminėtas poetas Vytautas Mačernis

Paskutinioji Vytauto Mačernio nuotrauka. 1942 metai

Jis žuvo vos 24-erių tesulaukęs, 1944-aisiais. Į Vakarus traukėsi frontas. Ties Seda vyko įnirtingi mūšiai, fakelu liepsnojo Vytauto mokykla – Sedos progimnazija, o lemtinga skeveldra Žemaičių Kalvarijoje kliudė jaunąjį poetą – Vytautą Mačernį, skubėjusį trauktis į Vakarus. Žuvo talentingas, europietiško mąstymo kūrėjas.
Birželio 5-ąją, jo gimtadienį, kasmet mini Žemaitija, vis ieškodama naujesnių formų. Šiemet, birželio 5-8 dienomis, vyko Muzikos ir poezijos festivalis, skleisdamas V.Mačernio posmus ir muzikos garsus per Žemaitiją. Iš Šarnelės į Sedą, Telšius, Plungės Oginskio rūmus, į Mažeikių rajone esantį Renavo dvarą. Eiles skaitė aktoriai Virginija Kochanskytė, Rūta Staliliūnaitė, Petras Venslovas, Ramutis Rimeikis, skambėjo Juditos Leitaitės, Sabinos Martinaitytės, Deivido Staponkos, Andriaus Rubežiaus atliekamos dainos, žaidė Petro Vyšniausko saksofonas, Skirmanto Sasnausko dūdmaišis, didingose Renė ir Oginskių salėse iškiliai skambėjo fortepijono garsai (atlikėjai A.Juozauskaitė, V.Blažienė, A.Vasiliauskas, A.Eitmanavičiūtė). M.K.Čiurlionio, J.Gruodžio, K.Kavecko, V.Klovos, V.Kuprevičiaus ir kitų kompozitorių tauri muzika liejosi su mąstymą žadinančia V.Mačernio lyrika.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

Į turistinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją liepos 8-15 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Ostia – poilsis prie Tirėnų jūros – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Vilnius.

Fatima

Lurdas

Kelionės kaina – 670 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki birželio 15 d. - 570 Lt.)

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į fatimą ir Lurdą rugpjūčio 11-28 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Praha – Paryžius – La Farte – San Sebastjanas (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Fatima – Nazare (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Madridas – Lurdas – Marselis (poilsis prie Viduržemio jūros) – La Salet – Venecija – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 1600 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams - 1400 Lt).

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).