XXI amžius

Ar verta įamžinti netiesą?

Gegužės 16 dieną Aukštųjų Panerių memoriale žuvusiems Vietinės rinktinės kariams pagerbti pradedamo statyti paminklo vietoje, prie 1944 metų gegužę SS sušaudytų Vietinės rinktinės karių broliško kapo, buvo iškilmingai palaidota kapsulė su sušaudytų karių pavardėmis. Nuo seno prie šio kapo buvo medinis atminimo ženklas su įrašu, kad ten sušaudyti 83 kariai. Tuo tarpu S.Buchaveckas knygoje „Šalčios žemė“ (Vilnius, „Mintis“, 1992, p. 161) rašė: „…104 likviduotos Vietinės rinktinės karius hitlerininkai sušaudė…“ Vadinasi, tikslus sušaudytų karių skaičius nežinomas.
Prieš palaidojant kapsulė su joje įdėtu sušaudytų karių sąrašu buvo iškilmingai pašventinta Šv. Jono bažnyčioje Vilniuje per šv.Mišias, kurias aukojo penki kunigai, tarp jų mons. A.Svarinskas.
Tačiau Vilniaus įgulos karininkų ramovėje gegužės 29 dieną Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos (LVRKS) komisijai nagrinėjant minėto paminklo statybos klausimus ir parengtus dokumentus, paaiškėjo, kad į sušaudytų Vietinės rinktinės karių sąrašą, įdėtą pašventintoje kapsulėje, buvo įtrauktos 57 fiktyvios pavardės, kurias pagal J.Karulio aiškinimą sukūrė Aukštųjų Panerių memorialo darbuotojas Juozas Karosas. Jis tai padaręs pritarus ir pageidavus LVRKS pirmininkui A.Paulavičiui, jo pavaduotojui V.Jociui ir K.Giedraičiui. Į kapsulę buvo įdėtas sąrašas 86 sušaudytų VR karių, iš kurių buvo žinomos ir archyvo dokumentais patvirtintos 29 sušaudytųjų pavardės (jie iš 310-ojo ir 306-ojo batalionų), kitos 57 pavardės - fiktyvios, įrašytos minėtų visuomenininkų pageidavimu, norint pavaizduoti, kad jau žinomos visų sušaudytųjų pavardės. Kokiu tikslu tas pavardes sukūrė, gali paaiškinti tik jie patys.
Apie tokio sąrašo rengimą sužinojęs LVRKS tarybos sekretorius S.Gvildys protestavo tarybos ir apskrities skyriaus valdybos posėdžiuose, kategoriškai reikalaudamas fiktyvias pavardes iš sąrašo išbraukti, kad liktų tik tos, kurios patvirtintos oficialiais dokumentais. Tačiau A.Paulavičiaus ir K.Giedraičio iniciatyva sąrašas paliktas neištaisytas ir buvo parengtas įdėti į kapsulę. S.Gvildys gegužės 15 dienos telefonu paskambino į Raseinius kun. Vytautui Griganavičiui, laikomam LVRKS kapelionu, kad negalima šventinti fiktyvaus žuvusiųjų sąrašo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Keista, kad to sąrašo neperžiūrėjo Krašto apsaugos ministerijos istorikai, kurie tikriausiai tą neteisybę būtų pastebėję. Kam reikėjo tą melą palaidoti paminklo už Lietuvos laisvę galvas padėjusiems kariams vietoje? Keisčiausia, kad tas fiktyvias pavardes ketinta iškalti ant granito paminklo - įamžinti, sumokant už jų iškalimą pagal sąmatą numatytus 3500 litų. Ar tam, kad būtų duotas pagrindas panaikinti brangiai kainavusį paminklą ateityje? Neįsivaizduojama, kaip su tuo galėjo taikstytis vienas iniciatorių K.Giedraitis, Prezidento dekretu ką tik apdovanotas garbingu Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi?
Apie tos neteisybės išaiškinimą girdėjo Ramovėje kartu buvę K.Bogdanas, J.Garliauskas, E.Giruckas, J.Kraulys, A.Paulavičius, K.Giedraitis. Komisija tada kritikavo Adomonio sukurtą paminklo statybos išlaidų sąmatą bei pareiškė kitų kritinių pastabų.

N. M.