Kaime kultūrą palaiko entuziastai
|
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo,
kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas
kultūrai Remigijus Vilys
Autoriaus nuotrauka
|
Panevėžio rajone veikia
31 kultūros centras, per 30 viešosios bibliotekos filialų, keliolika
muziejų. Apie kultūros padėtį provincijoje XXI amžiaus korespondentas
Bronius VERTELKA kalbasi su rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros
ir sporto skyriaus vyriausiuoju specialistu kultūrai Remigijumi
VILIU.
Dešimt metų esate atsakingas
už rajono kultūrą. Kaip vertinate prabėgusį laiko tarpą?
Kada žmonės dalijosi žemes ir turtus, kultūra buvo nustumta į
šoną. Tačiau ji nesunyko, ji užsigrūdino. Į kultūros centrus sugrįžta
menui neabejingi žmonės. Po truputį auga ir stiprėja saviveikliniai
kolektyvai. Tarp jų vyksta sveika konkurencija. Rengiami konkursai
tai kaip variklis, skatinantis tobulėti ir plėstis tam meno
žanrui.
Per pastaruosius kelerius metus buvo suremontuota 19 kultūros
centrų. Kultūros įstaigos tarsi apsirengė švaresniais rūbais.
Dauguma jų pernai aprūpinta inventoriumi ir muzikos aparatūra.
Liko pagrindinė patalpų šildymo problema. Dabar kultūros centrai
dažniausiai yra didžiuliai pastatai su išklerusiomis šildymo sistemomis.
Privalu juos racionaliai išnaudoti, kad atsipirktų tokių namų
šildymas. Svarbu ir naujas įstaigas įkurdinti kultūros centruose,
ir naują būrį žmonių įtraukti į meno saviveiklą.
Eksperimento būdu metams Sodelių ir Gelažių bendruomenės pačios
nusprendė, kas turėtų vadovauti jų kultūros centrams. Žiūrėsime,
ar ši naujovė prigis. Rengti diskotekas Nevėžio gyvenvietėje buvome
patikėję vietos jaunimui. Mūsų lūkesčių jis nepateisino.
Vadovaudamas rajono kultūrai, kartu esate pasaulyje pripažinto
pučiamųjų instrumentų orkestro Panevėžio garsas meno vadovas
ir vyriausiasis dirigentas. Kaip sugebate tiek suspėti?
Pagal išsilavinimą esu orkestro dirigentas. Muzikos akademijoje
baigiau klarneto specialybę bei simfoninį dirigavimą, kurį dėstė
M.Dvarionaitė. Esu kaip dviratininkas: išmokus kartą važiuoti
dviračiu, nebereikia iš naujo to mokytis. Dirigento darbas yra
man kaip pomėgis. Pagrindiniam darbui tai netrukdo. Orkestro repeticijas
rengiame vakarais. Panevėžio garso muzikantai kuriantys ir
grojantys, bene prasčiausiai apmokami darbuotojai mieste. Minimalias
algas gauna žmonės, turintys aukštąjį muzikinį išsilavinimą. Per
pastaruosius dešimt metų jų atlyginimai nepadidėjo nė truputį.
Tačiau į orkestrą esame susibūrę ne dėl pinigų. Tai daryti mums
liepė muzika.
Rajone būta nemažai dvarų. Kadaise jie buvo tikri kultūros
centrai. Ar yra tikimybė, kad dvarai atgims?
Dvarų padėtis rajone prasta, nes nėra skiriama lėšų jiems konservuoti
ir restauruoti. Šiek tiek pajudėjo į priekį Bistrampolio dvaro
reikalai. Jis yra atiduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrai.
Naujais klebonas kun. Rimantas Gudelis, grįžęs iš mokslų Čikagoje,
turi gerų idėjų. Pagalbos jis kreipėsi į rajono paminklotvarkininką
Petrą Juknevičių.
Padedant talkininkams tvarkomas Čičinsko kalnas. Kitais metais
bus švenčiamas Upytės jubiliejus. Panevėžietis skulptorius Alfridas
Pajuodis susigrąžino Leonardavos dvarą. Menininkas puoselėja puikių
minčių, kaip jį sutvarkyti. Čia jis ketina įkurti savo skulptūrų
parką.
Miežiškių kultūros centras pripažintas geriausiai dirbančia
šalies kultūros įstaiga kaimo vietovėje. Tokia žinia buvo didelė
staigmena?
Šis kultūros židinys yra bene veikliausias ne vien rajone, bet
ir Panevėžio apskrityje. Toks jo darbuotojų triūso įvertinimas
buvo maloni staigmena, nors tai nelabai nustebino. Ten žmonės
smarkiai ir įvairiapusiškai dirba. Miežiškiuose vyksta kasdieninis
įtemptas darbas. Nuo vaikystės metų miestelėnai žadinami pamilti
meną. Dalyvauti saviveikloje daugeliui jų tapo gyvenimo norma.
Tenka pastebėti, kad kaimo kultūrai ima vadovauti tam
specialaus išsilavinimo neturintys žmonės. Vadoklių seniūnas giria
naująją kultūros centro vadovę, nors ji yra baigusi aukštesniąją
medicinos mokyklą. Karsakiškio seniūnė sakė, jog puikiausiai su
jų kaimo kapelos vadovės pareigomis susitvarko Tiltagalių bibliotekininkė.
Kodėl taip yra, gal į kaimus nenori eiti dirbti specialiosiose
ar aukštosiose mokyklose kultūros darbuotojų specialybes įgiję
jų absolventai?
Pastatas tai vienas dalykas. Kultūros namai gali būti ir garaže.
Svarbu žmonės ir ką jie veikia. Vienam yra duota Dievo, ir jam
tiesiog nereikia mokytis. O kitą galima mokyti visą gyvenimą,
ir jis į gera nesikeis. Aišku, reikalingos ir specifinės žinios.
Gerų specialistų trūksta. Buvo ir nepateisintų vilčių, kai ne
specialistui patikėjome kultūros vairą. Tačiau tokius skatiname
siekti žinių, stažuotis. Naujamiesčio kultūros centro vadovė mokosi
vadybos Vilniuje. Ieškome būdų, kaip susigrąžinti gerus specialistus,
tačiau jiems pasiūlyti didelių atlyginimų negalime. Savivaldybė
bando skirti stipendijas vietiniams jaunuoliams, kad, baigę mokslus,
grįžtų atgal. O mokytis niekada vėlu nebūna.
Bruzda bibliotekininkai, nepatenkinti kultūros darbuotojai.
Visų jų atlyginimai yra per maži. Ar jų negalima būtų padidinti?
Yra Kultūros ministerijos nustatytos atlyginimų normos. Pagal
jas galima mokėti tūkstančio ar daugiau litų algas, jeigu tiek
lėšų turi savivaldybė. Kaip ji jas skirsto, tai jau Tarybos pirmininko
mero, savivaldybės administracijos direktoriaus prerogatyva.
Aš tik galiu siūlyti, kokius atlyginimus turėtų gauti man pavaldūs
darbuotojai.
Kultūros centrų sistemoje dirba apie 90 žmonių. Jų atlyginimų
vidurkis apie 550 litų. Tačiau dauguma kaimą šviesinančių žmonių
dirba turėdami pusę etato.
Ar negali atsitikti taip, kad vieną dieną kultūros darbuotojai
nutėkš ant jūsų stalo pareiškimus išeiti?
Gali. Bet politikai sprendžia, kokius atlyginimus jiems mokėti.
Šitą klausimą reikia skirti rajono Tarybai.
Kokie jūsų santykiai su Kultūros ministerija? Ar nuo jos
esate labai priklausomas?
Kiekvienas rajonas negali turėti savų įstatymų. Ministerija yra
idėjų šaltinis ir Vyriausybės lygmeniu mūsų interesų gynėja.
Ji yra nustačiusi, kad žmonės gautų normalius atlyginimus. Asmeniškai
aš nesu absoliučiai priklausomas nuo ministerijos.
Dėkojame už pokalbį.
Panevėžys
© 2003 "XXI amžius"