Moterų duetas

Marytė Gurevičienė ( kairėje ) ir Diana Stomienė yra ne tik galerijos savininkės, bet ir bendramintės Autoriaus nuotrauka

Marytė Gurevičienė ir Diana Stomienė, anksčiau turėjusios meno galerijas ir dėl to susibičiuliavusios, šiandien dirba kartu. Vilnietės yra auksakalių gildijos galerijos „Meno niša“ savininkės. Abi turi aukštųjų meno mokyklų diplomus.

Nusišypsojo laimė

Iš kolegų išgirdusios, jog Vilniaus miesto savivaldybė skelbia konkursą dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programai laimėti, M. Gurevičienė ir D. Stomienė nusprendė jame dalyvauti. Abi vilnietės turėjo maždaug dešimt metų darbo galerijose patirtį. Dėkinga buvo numatyta vieta: J.Basanavičiaus ir Pylimo gatvių kampas. Tarp senosios ir naujosios miesto dalių nebuvo tokio kultūros centro. Salės tiko juvelyrikai, auksakalystei eksponuoti bei rengti kamerinėms parodoms. Prieš tai čia buvo antikvarinis knygynas. Išliko jo gera aura. Patalpos nereikalavo itin didelio remonto. Priimtina buvo ir jų nuomos kaina. Savivaldybė padėjo pakeisti langus ir duris. Buvo atidengtos sienų nišos. Nuo jų – ir galerijos pavadinimas. Iki galo neišsiaiškinta, kokiame amžiuje statytas pastatas. Manoma, jog tai XIX amžiaus statinys.

Svarbu ne autoriaus pavardė, bet jo darbai

Daugelis atėjusių žmonių, ypač vyresnio amžiaus, klausia, kokia yra bilieto kaina. Labai nudžiunga sužinoję, kad lankymas – nemokamas. Pernai rugsėjį atidarius galeriją, dar tais metais sugebėjo joje surengti tris parodas labai įdomiais pavadinimais: “Auksas mene”, “Metalo ženklai“ ir “Gražiai gyventi neuždrausi”. Dabar maždaug kas penkios savaitės atidaromos naujos ekspozicijos. Įdėjus daug darbo, norima, kad žmonės suspėtų jas apžiūrėti.
Dailininko, pageidaujančio eksponuoti savo kūrinius galerijoje, pirmiausia paprašo atnešti savo kūrybos, bet nereikalauja jo kūrybinės biografijos, kokiose parodose yra dalyvavęs. Neturi reikšmės ir tai, kad darbus buvo demonstravęs Amsterdame ar Londone. Neskirsto menininkų pagal jų išsilavinimą. Priimtų ir nebaigusio aukštosios mokyklos, jeigu jo darbas yra gerai atliktas. Svarbu – pati kūryba.
M. Gurevičienė kaunietį Kazimierą Valužį pažįsta daugiau nei dvidešimt metų. Pažintis su juo užsimezgė dar tais laikais, kada abu stojo į Talino dailės institutą. Kazimieras netapo studentu, tačiau ryšiai tarp jų nenutrūko. Neturėdamas diplomo, kaunietis puikiausiai graviruoja akmenį, dirba su metalu. Rudenį jo darbus bus galima pamatyti galerijoje. K. Valužis čia žada surengti savo personalinę parodą.
Tadas Deksnys tėra baigęs aukštesniuosius meno mokslus Telšiuose. Jo nepriima į Dailininkų sąjungą, tačiau jis dalyvauja tarptautinėse parodose, jose gauna apdovanojimų. Tai labai unikalus žmogus. Vilnietis bendradarbiauja su galerija.

Ateities tikslas – parodyti, kaip dirba juvelyrai

Kai kas stebisi: Auksakalių gildijos galerija, bet joje nedirbama su auksu. Žodis “auksakalystė“ turi išplėstinę prasmę. Auksakalys ne tik padaro daiktą, bet jį ir sukuria. O juvelyras – tai žmogus, kuris tiktai atlieka darbą.
Auksakalystė Lietuvoje turi senas tradicijas. Dar 1495 metais didysis kunigaikštis Aleksandras privilegijos raštu patvirtino Vilniaus auksakalių cecho statusą, sudarytą Vakarų Europos pavyzdžiu. Auksakalių gildijos galerija siekia tęsti tradicijas ir vienyti kūrėjus, kaupti informaciją apie juos bei pristatyti visuomenei jų kūrinius. “Pavasariniai žiedai“ buvo pirmoji paroda galerijoje šį pavasarį. Joje buvo eksponuojami 25 juvelyrų ir kelių kitų sričių menininkų kūriniai.
Pavykus laimėti konkursą ir turint vietą bei stogą, išsirutuliojo mintis turėti galerijoje juvelyrikos mokyklėlę-studiją. Ją galėtų lankyti visi. Dabar tenka aiškinti, kaip tas ar kitas dirbinys padarytas. Pavieniams lankytojams toks aiškinimas užima daug laiko, įkyru tampa tą patį kartoti kiekvienam. Galerijoje įkūrus mokyklėlę–studiją, į ją galėtų ateiti nurodytomis dienomis ir valandomis. Užsukę čia žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, galėtų daugiau sužinoti apie juvelyriką, netgi pabandyti kalti. Šioje meno srityje tokios mokyklėlės – studijos dar nėra Lietuvoje. Pirmoji tai užsibrėžusi padaryti privati galerija “Meno niša“. Rugsėjo mėnesį jai sukaks tik metai.

Talino studentai šokdavo lietuvišką šokį

M.Gurevičienė, viena galerijos savininkių, yra baigusi taikomąją dailę Talino dailės institute. Tuo metu tokios specialybės Vilniuje nebuvo. Mokymas Taline buvo pažangesnis nei Lietuvoje. Tam įtakos turėjo Skandinavijos šalių artumas. Skandinavai Taline buvo vedantieji taikomosios srities specialistai. Ten žiūrėdavo videoprogramas (Lietuvoje to nebuvo), informacija ateidavo tiesiogiai, o ne per bibliotekas ir knygas. Kiekvienas darbas turėjo būti atliktas dėmesingai ir pagarbiai, ko nebuvo Lietuvoje. Buvo visiškai kitoks požiūris į darbo kultūrą.
Buvo mokoma rusų kalba. Pirmame kurse pusę metų Marytė iš viso nesuprato, ko iš jos nori. Pasirodo, sugalvoti yra per maža, dar turi mokėti tai pateikti. Idėja turėjo būti pateikta kaip didžiausias šedevras. Per darbą, kruopštumą ir santūrumą. Mokydamasi Taline, lietuvaitė įgijo labai daug žinių, perėmė vakarietišką mąstymą.
Lietuviai studentai Taline buvo kaip vienas kumštis. “Bitute pilkoji” šokdavo visas dailės institutas. Kada Švedijoje vyko renginys, katedros vedėja apgailestavo, kad greta nėra lietuvių.
Sumanyta, jog kitų metų vasarį galerijoje bus rengiama metalo juvelyrikos paroda. Dalyvauti joje kvies visus šios srities menininkus, baigusius anuometį Talino dailės institutą.

Gyvenimas yra dryžuotas

Kalbintos galerijos savininkės teigė, kad jos yra skirtingos, bet joms artimos tos pačios dvasinės vertybės bei idėjos. M. Gurevičienė yra turėjusi galeriją “Auksakaliai“, D. Stomienė yra laikoma galerijos “Lietuvos aidas” įkūrėja. Abi susipažino tada, kai tik pradėjo kurtis pirmosios meno galerijos Vilniuje.
D. Stomienė anuomečiuose Kauno S. Žuko dailės technikume yra baigusi fotografiją, Vilniaus dailės institute – dailės pedagogiką. Turi du suaugusius vaikus. Sūnus baigė grafiką Dailės akademijoje, dukra studijuoja verslo vadybą. Diana yra Lietuvos galerininkų asociacijos prezidentė. Tai ne galerijas, bet jose dirbančius žmones vienijanti visuomeninė organizacija. Šiuo metu joje yra 36 nariai. Su galerijomis užmezgamos naujos pažintys, tarp jų stiprinami bendradarbiavimas bei ryšiai. Tai atliekama laisvu nuo tiesioginio darbo metu.

Bronius VERTELKA
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"