Atnaujintas 2003 m. birželio 18 d.
Nr.47
(1151)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žiniasklaida
Atmintis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

TV skambučių korupcija

Neva televizijos žiūrovų daugumos nuomonę nusakančiais telefono skambučiais televizijos laidoms gali būti lengvai klastojama tautos daugumos nuomonė Lietuvos Respublikai lemtingais klausimais.
Vieši debatai susirinkimų salėse, spaudoje ir eteryje rengiami norint išryškinti kurį nors visuomeninį klausimą arba bent jau priversti klausytojus apie tai daugiau pagalvoti, idėjas su faktais sugretinti, prie tiesos branduolio priartėti. Tačiau vieši debatai dažnai naudojami ir priešingu tikslu. Ypač televizijos debatuose pasaulyje neretai užtinkamos surežisuotos pastangos, – po „dvišalių“ debatų priedanga prakišti vienašališką viešosios nuomonės apnuodijimą melu ar visuomenės dėmesį nukreipti nuo svarbiausių bei opiausių valstybinių reikalų į niekniekius. Ir Lietuvoje neretai sąmoningai ar netyčia sudaromas klaidingas įspūdis apie tautos daugumos nuomonę kuriuo nors opiu klausimu.
Vienašališkai nuomonei „debatuose“ prakišti naudojami keli standartiniai triukai. Dažniausiai pasodinami ginčytis iš tikrųjų tas pačias pažiūras atstovaują Jonas su Jonaičiu. Tad nei Petro su Petraičiu, nei Juozo su Juozaičiu nuomonių neišgirsi. Liberalų dominuojamoje Amerikos akademijoje ir televizijos debatuose dažniausiai susodinami trys įgudę „liberalai“ prieš pusiau dešinįjį, neva konservatorių.
Kairiesiems debatuotojams prieš publiką salėse dažnai padeda dešinieji klausytojai, kai opius ir svarius klausimus nukreipia į kairiuosius. Tai tolygu, žaidžiant krepšinį, sviedinio perdavimui priešo komandai. Kairysis neatsako į jam keblų klausimą, o dilina laiką nieko nepasakydamas.
Lietuvos televizijoje tiesos ieškojimo principui labiausiai nusikalsta keleto šiaip jau įdomių televizijos laidų žiūrovų telefono skambučių skaičiavimas. Tų laidų vadovai turėtų susigėsti ir liautis tyčia ar netyčia apgaudinėję tautą.
Juk pirmiausia - iš publikos „nuomonės pareiškimo“ išstumiami telefono neturintys ar (jei mokami skambučiai) už skambučius leidžiamus centus skaičiuojantys televizijos žiūrovai.
Antra, dar aiškesnis viešosios nuomonės klastojimo reiškinys yra tas, kad nėra jokios skambintojų kontrolės. Nežinia, o gal skambina tuo pačiu telefonu tie patys keli asmenys. O gal tik vienas asmuo sėdi ir spaudo pakartojimo mygtuką? Jei skambučiai būna mokami, daugiau pinigo turinti debatų pusė gali pasodinti prie savų telefonų kelis skambintojus ir „laimėti“. Taip būtų galima skambučių skaičiais „įrodyti“, pavyzdžiui, tai, jog dauguma pensininkų yra už pensijų sumažinimą vietoje padidinimo.
Vienoje laidoje buvo iškeltas klausimas: ar „prie sovietų“ (atseit okupacijos metu) buvo geriau gyventi? Nepaisant juokingų ir nepagrįstų argumentų, pagal skambučių skaičių debatus „laimėjo“ gan raudonas „socialistas“: žiūrovų nuomone, tada buvo „geriau“.
Tuoj pat, žinoma, kilo klausimas: kas turi daugiau telefonų ir pinigų skambučiams – buvę politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai, ar tie, kuriems tada buvo gerai, na, ir dabar daug geriau, negu yra okupanto aukoms? Pagaliau kas sugeba geriau suorganizuoti „skambučius“ – buvę tremtiniai ar „buvusieji“? Atsakymas turėtų būti aiškus. Nenuostabu, kad skambučių skaičių pamatęs „socialistas“ šypsojosi išsišiepęs lyg katinas, kanarėlę prarijęs.
Vienoje laidoje Viktoras Uspaskich gynė savo naują Seimo rinkimų sistemą nuo jos kritikų. Vos tik prasidėjus laidai, dar niekam nespėjus net išsižioti, už Uspaskich skambučių skaitiklis jau sukosi kaip vėjo malūnėlis. (Panašiai buvo ir praėjusį penktadienį TV diskusijoje, kurios vedėja nuolatos reklamuoja šį rusą – Lietuvos „gelbėtoją“: už jį skambinusiųjų buvo net septynis kartus daugiau.) Deja, nėra būdo įrodyti, jog tai buvo iš anksto suorganizuoti skambučiai, lygiai kaip neįmanoma įrodyti, kad skambino skirtingi žiūrovai skirtingais telefonais. Tad kam net prasidėti su tokia klastojimui palankia skambučių sistema? Reikia palikti žiūrovams ir klausytojams pagal girdėtus argumentus apsispręsti, kuri pusė skelbia tiesą.
Gal labiausiai TV skambučius apnuogino gegužės 16 dieną vienoje televizijos laidoje parodyti ginčai tarp „europininkų“ ir „euroskeptikų“. Niekuo ypatinga nė vienoje pusėje nepasižymėjusiems debatams pasibaigus, televizoriaus ekrane nušvito skambučių skaičiai. Prieš ėjimą į ES – 2645 skambučiai, už ėjimą į ES – tik 524 skambučiai.Tokią tautos nuomonę skambučiai parodė penktą dieną po referendumo, kuriame 91 proc. pasakė „taip“ ėjimui į ES. Tas pavyzdys pagaliau turėtų sugėdinti skambutinių laidų režisierius. Atrodo, kažkas po referendumo užmiršo išjungti „ne“ skambučių aparatą.
Vienos „nemokamų skambučių“ laidos metu atsisėdau prie telefono ir tris kartus iš eilės paskambinau vienu laidos nurodytu numeriu. Nei mano telefonas dėl to nusičiaudėjo, nei ekrane laidos vaizdas sumirksėjo.
Tad laikas baigti tiesos klastojimą nekontroliuojamais TV laidų skambučiais. Čia, žinoma, nėra įvelti dideli pinigai, ir balsai nėra valstybiškai svarbūs.

Vilius BRAŽĖNAS
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija