Opozicija
Tokiu pavadinimu Lietuvoje jau
senokai eina savaitinis laikraštis. Pats pavadinimas sako, kad
šis laikraštis kam nors priešinasi, skleidžia savo pažiūras. Opozicija
balandžio pradžioje išspausdino Seimo nario Mykolo Pronckaus rašinį
Kuo skiriasi Antano Sniečkaus Lietuva nuo Vytauto Landsbergio
ir Valdo Adamkaus Lietuvos. Jau straipsnio antraštė sako, kad
Opozicija priešinasi dabartinės Lietuvos kūrėjams. Bet M.Pronckus
opozicines pažiūras skleidžia ne apskritai prieš Lietuvos nepriklausomybę,
o tik prieš kai kuriuos jos kūrėjus pirmiausia prieš V.Landsbergį
ir V.Adamkų. Ir juos priešpastato ne kam kitam, o būtent A.Sniečkui,
kurio 100-ąsias gimimo metines Opozicija ir jos šalininkai šiemet
mėgino paminėti. M.Pronckus buvo vienas minėjimo dalyvių. Galbūt
ir šis rašinys buvo skirtas šiam renginiui, o paskui buvo išspausdintas
ir Opozicijoje, nes joks kitas laikraštis Lietuvoje tokio turinio
rašinio nespausdintų. Nebent atsirastų toks, kuris jį išspausdintų
gerai sumokėjus.
Šio rašinio autorius prieš nepriklausomybę buvo Lietuvos komunistų
partijos rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi, o atsikūrusioje
Lietuvoje visų Seimų narys, iš pradžių atstovavęs Lietuvos demokratinei
darbo partijai, o dabar Socialdemokratų partijai. Vadinasi,
jis eina kartu su tais, kurie jau kelintą kartą keičia partijos
pavadinimą, bet nekeičia savo pažiūrų ir ištikimybės A.Sniečkui:
esą jis buvęs Lietuvos gelbėtojas ir jos žmonių gerovės kūrėjas.
Kaip tą A.Sniečkaus kurtą gerovę įrodinėja M.Pronckus? Jis nesako,
kad A.Sniečkus vadovavo grupei žmonių, kurie važiavo į Maskvą
parvežti Lietuvai Stalino saulės, jis nemini, kad pagal A.Sniečkaus
nurodymus per 1940-1941 okupacijos metus į Lietuvos kalėjimus
buvo sugrūsta daugiau kaip 12 tūkst. šviesiausių lietuvių, o 1941
m. birželio 14-18 dienomis dar tūkstančiai buvo suvaryta į prekinius
vagonus ir išvežta į tolimus kraštus. Jis taip pat nemini, kad
A.Sniečkus, po karo vos grįžęs iš Maskvos, tuojau ėmėsi organizuoti
stribus, kurie kaip klusnūs įrankiai vykdė jo nurodymus: gaudė
ir šaudė jaunus vyrus, plėšė ūkininkus, talkininkavo žmonių vežėjams
į sibirus, varė į kolūkius, griovė sodybas. Jau prieš pat mirtį
A.Sniečkus paskelbė, kad Lietuvoje neliks vienkiemių visi bus
sukelti į gyvenvietes. M.Pronckus nemini, kad A.Sniečkus buvo
klusniausias Maskvos užmačių vykdytojas.
Tad kaip jis mėgina įrodyti, kuo skiriasi A.Sniečkaus (t.y. sovietų
okupouta) Lietuva nuo V.Landsbergio ir V.Adamkaus (t.y. nepriklausomos)
Lietuvos? Ogi sudaro kelias lenteles, kuriose surašo kai kuriuos
1990 ir 2002 metų duomenis ir apskaičiuoja jų skirtumus. Štai
elektros energijos 1989 metais Lietuvoje buvo pagaminta 79,9 skaičiavimo
vienetai, o 2002 metais jau tik 48,4, arba tik 61 proc., vadinasi,
V.Landsbergis ir V.Adamkus nusmukdė elektros gamybą. Mėsos 1990
metais 89 tūkst. tonų, o 2001-aisiais tik 44 tonos. Ir vėl
tik pusė! Net bulvių 2001 metais prikasta tik 89 proc. 1990-ųjų
derliaus. Ir taip toliau. Tiesa, M.Pronckus, norėdamas pasirodyti
nešališkas ir teisingas, įterpia ir tokių dalykų, kurie rodytų,
kad ir V.Landsbergio bei V.Adamkaus laikais pasiekta laimėjimų.
Pavyzdžiui, aliejaus 2001 metais išspausta net 23 proc. daugiau,
palyginti su 1990-aisiais, duonos dabar kepama šiek tiek daugiau
negu A.Sniečkaus valdymo metais, ir grūdų gaminių padaugėjo
Tik kodėl visos negerovės priskiriamos V.Landsbergiui ir V.Adamkui?
Kodėl niekuo dėtas A.M.Brazauskas, kuris nuo pat Lietuvos atkūrimo
sėdėjo Vyriausybėje, nuo 1993 metų pradžios net penkerius metus
buvo ir aukščiausias Lietuvos pareigūnas, o nuo 2000 metų vėl
vadovauja Vyriausybei? Juk būtų teisingiau A.Sniečkaus nuopelnus
palyginti su A.Brazausko nuopelnais, o ne su V.Adamkaus. O ir
pats M.Pronckus nuo 1992-ųjų sėdi Seime ir leidžia įstatymus.
Kodėl jis neprisiima ir sau kai kurių nuopelnų?
O ar iš tikrųjų tas dabartinės Lietuvos gyvenimas taip labai,
kaip sakė M.Pronckus, smuko, kai jį lyginame su okupacijos penkiasdešimtmečiu?
Kad ir mėsos gamyba! A.Sniečkus pristatė daug kiaulidžių, žinoma,
nugriovęs ūkininkų kiaulides. Ir, pasak M.Pronckaus, tos mėsytės
per metus būdavę užauginama labai daug. Bet kodėl M.Pronckus neprisimena,
kad jo vadinamaisiais Sniečkaus laikais parduotuvėse mėsos nebūdavo?
Tik kartais atsirasdavo šlapios dešros, prie kurios ilgiausiose
eilėse reikėdavo stovėti po kelias valandas. Paskutinįjį sovietmečio
dešimtmetį parduotuvėse atsirasdavo ir kanopų ar karvių tešmenų
Kas galėtų patikėti, šiandien pažvelgęs į maisto parduotuves,
kad A.Sniečkaus laikais Lietuvos gyventojai tik retkarčiais galėdavo
nusipirkti šlapios dešros ar tešmenų? Juk ir silkė tada buvo retenybė
Lietuvos parduotuvėse, ir batonų ar miltų tekdavo važiuoti iš
kokių Giedraičių ar Stakliškių į Vilnių, o iš Vilkijos ar Pilviškių
į Kauną.
Vienoje lentelėje M.Pronckus pateikia ir kainų palyginimą. Viskas
dabar esą kelis kartus brangiau. Bet kodėl jis nelygina ano meto
atlyginimų su dabartiniais?
(nukelta į 7 p.)
(atkelta iš 5 p.)
Kodėl jis pamiršo, kad, būdamas Plungės rajono LKP pirmuoju sekretoriumi,
gaudavo per mėnesį tik 258 rublius, o dabar, jau dešimt metų sėdėdamas
Seime, savo atlyginimą pasikėlė iki keturių tūkstančių litų? Būdamas
Seimo narys jis taip pat balsavo už didžiulius atlyginimus teisėjams,
apskričių viršininkams, rajonų merams ir daugeliui kitų aukštesnių
ir žemesnių pareigūnų. Kodėl jis neparašė, kad A.Sniečkaus valdymo
laikais daugelis kolūkiečių už savo metų darbą dažnai negaudavo
jokio atlyginimo, kad kolūkiečiams pensijos buvo pradėtos mokėti
tik septintame dešimtmetyje, ir ta pensija buvo tik dvylika rublių,
o daugelio atlyginimas 27 rubliai? Net mokytojas gaudavo 60-70
rublių atlyginimą. Visų prekių kainas tada nustatydavo Maskvos
valstybinis plano komitetas. Ir ten sėdintys planuotojai žinojo,
kad valstybines prekes turi pardavinėti tokiomis kainomis, kokiomis
žmonės pajėgūs įpirkti, gaudami labai mažus atlyginimus. Tik stebėtis
tenka, kad sovietinis mokslo kandidatas nesupranta sovietinės
ekonomikos dėsnių. Arba jis mokslų kandidato laipsnį gavo nepelnytai,
arba šiandien sąmoningai klaidina laikraščio skaitytojus, siūlydamas
jiems akis dumiančias žinias. O gal jam rūpi dar kartą apjuodinti
V.Landsbergį? Išmintingi žmonės supranta, kur juoda, kur balta,
o neprotingiems nepadės nė tiesos žodis, kurį jau galima išgirsti
šiandien.
Taigi opozicija tik tada turėtų rasti vietos Opozicijoje, kada
ji sugebės teisingai papasakoti, kokią žalą per 50 metų Lietuvai
padarė A.Sniečkus su savo komunistų partija. Ir šiandien jau nepriklausomoje
Lietuvoje visi dorieji Lietuvos žmonės tebėra opozicijoje, ir
jeigu kas, kaip M.Pronckus, mėgintų ieškoti, koks skirtumas tarp
A.Sniečkaus ir dabartinės Lietuvos, tai turėtų klausti, koks skirtumas
tarp Sniečkaus Lietuvos ir Brazausko Lietuvos, nes ją tebetvarko
nuo pat nepriklausomybės paskelbimo dienos A.M.Brazausko vadovaujami
buvę komunistai, kurie ir šiandien tebevadovauja Vyriausybei,
Seimui, Prezidentūrai ir beveik visoms administracijos bei kitokioms
įstaigoms, taip pat visai Lietuvos ekonomikai. Tik A.Sniečkaus
Lietuvoje blatas buvo vyše narkomata, o šiandien tas blatas
gavo korupcijos vardą. V.Landsbergis ir V.Adamkus, vienas būdamas
kultūros žmogus, kitas išmokęs sąžiningai dirbti kitoje kultūroje,
labiausiai suklydo tada, kai patikėjo, kad komunistinio bei sovietinio
auklėjimo mokyklą išėję žmonės, atsidūrę naujojoje padėtyje, staiga
iš smegenų ir širdies išmes raudonas dėmes ir bus teisingi kaip
naujagimiai.
Deja, taip neįvyko. Tai liudija ir M.Pronckus, dar ir šiandien
mėginąs įrodinėti, kad A.Sniečkus buvo baltas.
Juozas PAPARTIS
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"