| Priminė
Lietuvos valstybės istoriją
Atviras laiškas padėka kompozitoriui Vidmantui
Bartuliui
Nuskambėjęs jūsų muzikinis kūrinys
Mūsų Lietuva, skirtas Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms
paminėti, nukėlė į amžių glūdumas, kai dar senovėje miškingose vietovėse
gyveno aisčiai. Būdami pagonys garbino saulę, perkūną, mėnulį, žvaigždes,
medžius, ugnį
Visą jų gyvenimą, papročius ir tradicijas lydėjo
susidūrimai dėl gyvenamosios vietos su kaimyninėmis gentimis bei
įvairiais atvykėliais.
Pasigirdę jūsų kūrinyje fleitos garsai leido suprasti, kad garsas
apie ten gyvenančius aisčius pradėjo sklisti aplinkiniams kaimynams
Ir vėl kovos! Girdisi aimanos dėl žuvusiųjų
aukojamos aukos, deginami
aukurai meldžiant dievų apginti tikėjimą, papročius, šeimas. Gyventojai
spiečiasi apie žynius, vaidilas. Pradeda jungtis šeimos, sodybos,
gentys.
Skambanti lietuvių folklorinė muzika skelbia apie baltų gyvenimą,
kovas su kryžiuočių ir kalavijuočių ordinais. Muzikos garsuose girdisi
prašymas, kad bajoraičiai padėtų ginti dievus, šeimas, papročius.
Skausmas skamba dainose
Pradėjo kurtis gentys, kunigaikštijos...
Stipriau susibūrę baltai pradėjo net kitus aplinkinius puldinėti.
Vėl kovos, ginant savo pilis, sodybas, gentis
Žūva ne tik berneliai
su eikliais žirgeliais tymo balneliais, bet ir sodybose likę beginkliai
seneliai, moterys, vaikai, ginkluoti kirviais. Vaidilos, kriviai
ragino keršyti ir kovoti už išdegintas sodybas, pilis, žuvusiuosius
ir naikinamą tikėjimą, papročius. Prasidėjo pirmieji siūlymai krikštytis,
kovos su kryžiuočiais, kalavijuočiais, slavais
Pagaliau stebuklas!
Iškilęs iš visų kunigaikščių, Mindaugas, pašalinęs priešus, net
nerimstančius kunigaikštukus bei besipriešinančius gimines, tapo
Lietuvos valstybės karaliumi, valdovu. Už tai jis ir jo žmona Morta
turėjo pasikrikštyti. Jam tai padaryti buvo sunku, bet, norėdamas
suvienyti į vieną vienetą Lietuvos valstybę, priėmė katalikybę.
Gavęs iš Popiežiaus karūną, 1253 metais liepą buvo pripažintas Lietuvos
valstybės valdovu karaliumi ir Lietuvos valstybę įvedė į Europos
valstybių ratą.
Vėl kovos ne tik su svetimšaliais, bet ir su vidaus priešais,
nesupratusiais karaliaus Mindaugo pagrindinio siekio Lietuvos
valstybės sukūrimo ir įtvirtinimo.
Pavydėdami ir nesuprasdami Mindaugo siekių, kunigaikštukai savo
karalių 1256 metais nužudo. Ir vėl kovos su ordinais, žūtys
Pradėti
kurti baltų kariuomenės būriai
Aidi bažnyčių varpai, primindami nelengvą Lietuvos valstybės kelią
K.Donelaitį, M.Mažvydą, Maironį, J.Basanavičių, M.K.Čiurlionį, Lietuvos
valstybės sukurtą kariuomenę.
Neturime pamiršti Mindaugo svajonių viską daryti, kad tik neišduotume
Tėvynės, kurios sąvokoje slypi mūsų tautos gyvenimas, tradicijos,
papročiai ir laisvės siekis.
Dėkojame jums, kompozitoriau, už sukurtą muzikinę sakmę apie Lietuvą,
kurią pavadinote Mūsų Lietuva, už Karaliaus Mindaugo įamžinimą
bei už folklorinių dainų pagrindu įaustas senolių dainas.
Dėkojame Dainų šventės
rengėjams ir dalyviams
Dar niekada dainų ir šokių šventė
nebuvo tokia širdinga, išradinga ir puiki! Tai visos tautos šventė.
Tai vienybės šventė, į kurią buvo atvykę lietuviai ne tik iš visos
Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio.
Kokia daininga mūsų Lietuva! Šventėje skambėjo darbų, pabaigtuvių,
žaidimų, lietuviško svetingumo dainos. Apie šokius reikėtų pasakyti,
kad buvo taip nuotaikinga ir linksma, jog net pačios kojos kilnojosi
(nepaisant amžiaus).
Dėkojame chorams, orkestrams, o ypač vaikų ir paauglių ansambliams
už jų širdingai atliktas dainas. Tai mūsų tautos perliukai: išradingi,
linksmi, kūrybingi. Dėkojame jums visiems!
Laima SKUODIENĖ
ir dar 15 Kauno moterų
© 2003 "XXI amžius"
|