Atnaujintas 2003 m. liepos 16 d.
Nr.55
(1159)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Atmintis
Susitikimai
Kultūra
Gimtas kraštas
Darbai

Mums rašo



PRIEDAI


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bažnyčia iškelia globalizacijos reguliavimo koncepciją

Šiame numeryje:

Priminė Lietuvos valstybės istoriją

Prezidentas pasveikino Ateitininkų kongresą

Rusija nesiskaito nei su Lietuva, nei su UNESCO

Prie versmės, kur – pradžių pradžia

Skurstantiems Afrikos gyventojams tarptautinė bendruomenė turi rodyti ypatingą solidarumą

Europos ir Afrikos vyskupai kviečia į naują tarptautinę partnerystę

Bažnyčia yra įsitikinusi, kad dėl kai kurių negatyvių pasaulinių socialinių tendencijų, tokių kaip išsiplėtusi nelygybė, skurdas, badas ar gamtinių resursų išsekimas, yra atsakinga ne vykstanti globalizacija, bet stygius atitinkamų valdymo mechanizmų, kurie spontaniškus pasaulinius procesus įstatytų į reikiamas vėžes, kad būtų įgyvendinti teisingumo ir solidarumo principai. „Globalinio valdymo“ koncepciją 2001 metais iškėlė Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE), pasiūliusi sukurti nedidelę valstybių ir vyriausybių vadovų grupę, kuri turėtų pakankamas juridines galimybes koordinuoti ekonomines, socialines bei aplinkosaugines problemas tarptautiniame lygmenyje.


Atidengtas paminklas B. Brazdžioniui

Paminklą B. Brazdžioniui pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Penktadienį kauniečiai minėjo poeto, Kauno miesto garbės piliečio Bernardo Brazdžionio (1907-2002) mirties metines.
Ryte Petrašiūnų kapinėse buvo padėta gėlių prie poeto kapo. Vėliau prie Bernardo ir Aldonos Brazdžionių namo Taikos prospekte 21, kuriame poetas gyveno prieš pasitraukdamas į Vakarus 1936-1944 metais, čia apsistodavo ir grįžęs į Lietuvą 1991-2001 metais, atidengtas skulptorės Virginijos Babušytės-Venckūnienės sukurtas paminklas B. Brazdžioniui - ant ketaus kolonos stovintis iš bronzos išlietas poeto galvos skulptūrinis atvaizdas. Paminklą pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Poeto eiles skaitė ir renginui vadovavo aktorius Petras Venslovas, kalbėjo mero pirmasis pavaduotojas Kazimieras Starkevičius, kultūros viceministras Gintaras Sodeika, VDU rektorius prof. Vytautas Kaminskas, Rašytojų sąjungos Kaunos skyriaus pirmininkas Petras Palilionis, poeto bičiulis Juozas Kojelis.


Menas turi būti dvasine atgaiva

Dailės galerijos „Mažoji galerija“ savininkė Volanda Raupelytė

Menininkams, ypač moterims, sudėtinga ryžtis imtis kurti savo verslą. Profesionali dailininkė Volanda Raupelytė įveikė ją apnikusias abejones. Kaip tai menininkei pavyko, su Vilniaus dailės galerijos “Mažoji galerija“ savininke kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Kaip jums šovė į galvą mintis turėti savo meno galeriją?
Spontaniškai. Tuo metu atsirado laisvos patalpėlės prie Neries upės. Pusbrolis man pasiūlė jose įkurti meno galeriją. Jis turėjo savo kontorėlę ir dar vieną nenaudojamą kambariuką. Viskas buvo daroma be jokio plano ar noro užsidirbti pinigų. Tai buvo tarsi žaidimas. Iš jo išsirutuliojo galerija. Beveik penkerius metus ten dirbau. Didelių darbų Vytauto gatvėje negalėjau parodyti. Bet svarbiausia ne patalpa ar vieta, svarbu, kaip dirbi. Į finansinius dalykus mažiausiai kreipiau dėmesio. Čia negalima užsidirbti pinigų, nors daug kas to niekas nesupranta. Kitam atrodo: jeigu atidarei galeriją, vadinasi, vos ne rieškučiomis samstysi litus. Iš tikrųjų to nėra.


Kūryba kyla iš sielos gelmės

Dailininkė Aspazija Surgailienė su vyru Leopoldu ir sūnumi Andriumi

Utenos kraštotyros muziejuje veikia jubiliejinė šalyje ir užsienyje gerai žinomos dailininkės, daugelio knygų iliustratorės, grafikės Aspazijos Surgailienės kūrybos paroda. Šios menininkės knygų iliustracijų ar estampų niekada nesupainiosi su kitų dailininkų darbais. A.Surgailienės kūryba pasižymi tik jai vienai būdinga ir savitai interpretuojama lietuvių liaudies meno tradicija, dekoratyvumu, lakoniškumu ir ryškiomis spalvomis. Piešinyje ar lino raižinyje prasminga net menkiausia detalė, net balta, jokia spalva, jokia linija neužpildyta erdvė.
Apie gyvenimą, paskirtą kūrybai, uteniškė žurnalistė Rūta Jonuškienė kalbėjosi su dailininke Aspazija Surgailiene, daug laiko praleidžiančia savo vyro tapytojo Leopoldo Surgailio gimtuosiuose namuose Utenoje, Užpalių gatvėje.


Pasaulio lietuvių dainų šventės atgarsiai

Vingio parko estradoje dainavo pusė tūkstančio chorų, dirigavo garsiausi Lietuvos ir išeivijos chorvedžiai, grojo per 70 pučiamųjų instrumentų orkestrų

Pirmąją liepos savaitę Vilniuje šurmuliavo Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyviai. Į ją susirinko apie 37 tūkstančius dainininkų, šokėjų, muzikantų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Argentinos, Brazilijos, Kanados. Pirmosiomis savaitės dienomis įvairiose sostinės vietose vyko repeticijos, pasirengimas pagrindiniams koncertams. Šventės dalyviai miegojo mokyklose ant savo atsivežtų čiužinių, svečiai iš užsienio buvo apgyvendinti bendrabučiuose. Iš įvairių Lietuvos vietų atvykusieji sostinės svečiai į repeticijas buvo vežiojami savivaldybių skirtu transportu, o maitinami irgi už jų skirtas lėšas. Buvo ir tokių, kuriems savivaldybė neskyrė nei transporto, nei maitinimo.


Dabartinė dailininko aistra - keramika

Dailininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas atidarė naujausių keramikos darbų parodą

Lietuvos visuomenė Vaidotą Žuką gerai pažįsta kaip žurnalistą. Jo balsą dabar išgirstame radijo bangomis per publicistines laidas „Vasaros studija su Vaidotu Žuku“ ir „Akis į akį“. Net septynerius metus jis vadovavo „Mažajai studijai“, 2000-2001-aisiais buvo LRT generalinis direktorius,už radijo laidas „Vėjai“, „Tiltai“ 1999 metais pelnė Stasio Lozoraičio žurnalistinę premiją, tais pačiais metais parengė ir išleido knygą apie skulptorių Vilių Orvidą.
V.Žukas - diplomuotas dailininkas. Baigęs Lietuvos dailės akademiją, jis surengė net 25 asmenines tapybos parodas. Jo darbai saugomi Vakarų Europos, JAV, Australijos privačiose kolekcijose, pasklidę Lietuvoje. Dailininko kūrinių yra įsigiję Vilniaus, Kauno, Kretingos muziejai.
V.Žukas su žmona Aukse surinko ir restauravo vertingą žemaitiško sakralinio meno kolekciją.
Birželio 25 dieną V.Žukas pakvietė vilniečius į naujai bandomo žanro - keraminių reljefų parodos atidarymą fotogalerijoje „Rėmelių dizainas“. Iš kone 70 eksponuojamų darbų dauguma turi sakralinės dailės požymių. Bene dvylika Madonų, pavadintų įvairiais vardais, - „Aušros Vartų Marija“, „Marijos figūra“ ir kt., - dažniausiai apsuptų malonės spinduliais, devyni angelai: „Angelas juodame fone“, „Angelas ir širdis“, „Serafinas raudoname fone“, „Širdis ir angelo veidai“, „Angelas su žvake“, „Angelo galvutė“, „Angelas baltu rūbu“ ir kt., du „Nukryžiuotieji“.


Atnaujintas sostinės prospektas

Atnaujintas Gedimino prospektas džiugins vilniečius ir svečius

Svarbiausioji šalies sostinės gatvė - Gedimino prospektas. Liepos 1 dieną įvyko rekonstruotos Gedimino prospekto dalies ir Savivaldybės aikštės atidarymo iškilmės. Susirinko didelis būrys žmonių, grojo “Trimitas”. Juostą prospekto pradžioje ties Vilniaus Arkikatedra perkirpo ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Vilniaus meras Artūras Zuokas. Vedami “Trimito” maršų, iškilmių dalyviai pirmieji praėjo atnaujinta prospekto dalimi iki Savivaldybės aikštės. Čia buvo pagerbti rekonstrukcijos projekto kūrėjai, statybininkai ir kiti, dalyvavę atnaujinant šią miesto centro dalį.
Tardamas padėkos žodį, premjeras A. Brazauskas priminė, kad du trečdalius lėšų šiems darbams skyrė Vyriausybė, vieną trečdalį - savivaldybė, prisidėjo ir privačios struktūros. Neatpažįstamai pasikeitęs prospektas - puikus tokio bendradarbiavimo rezultatas, pavyzdys kitiems Lietuvos miestams. Pradėtus darbus, sakė Premjeras, reikės tęsti - turėsime bendrai spręsti automobilių stovėjimo prie Operos teatro ir kitas aktualias sostinės problemas.


Istorinis skrydis per Atlantą
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantiniam skrydžiui – 70 metų

Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Tokį visiems jau įprastą vaizdą užfiksavo istorinė fotonuotrauka

Lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. vietos laiku iš Beneto oro uosto Niujorke su “Lituanicos” lėktuvu per didįjį Atlanto vandenyną nustebino pasaulį ir tėvynainius Lietuvoje.
Ankstų liepos 15–osios rytą, dar ne visai išaušus, viešbučio vedėjas Martinas atvežė Steponą ir Stasį į oro uostą.
Visų susirinkusiųjų žvilgsniai krypsta į Steponą su Stasiu, smalsuoliai seka juos, einančius į angarą prie “Lituanicos”. Joje sudėta beveik viskas, kas reikalingiausia kelionei: geriamo vandens indas, termosas kavos, šeši sumuštiniai su jautiena ir vištiena, apie tris kilogramus vaisių, kondensuoto pieno plytelių. Šalia puodeliai, keletas smulkių įrankių, su kuriais S.Girėnas nenori skirtis, du kišeniniai bateriniai žibintuvėliai, keturios signalinės raketos...
Lakūnai dedasi į kabiną sulankstytus žemėlapius, meteorologinės situacijos orlapius, oktantą ir sekstantą, šiltesnius švarkus, skridimo rėmėjų knygą. Skliautais angare nuaidi įsakmus S.Dariaus balsas: „Atidarykite duris...“
Oranžinį lėktuvą išstumti padeda ir augaloti prancūzų lakūnai Kodo su Rosi, kurie jau spėjo artimiau pažinti lietuvių pilotus.


Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

Į turistinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją liepos 27 - rugpjūčio 3 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Ostia – poilsis prie Tirėnų jūros – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Vilnius.

Fatima
Lurdas

 

Kelionės kaina – 670 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki liepos 15 d. - 570 Lt.)

 

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į fatimą ir Lurdą rugpjūčio 11-28 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Praha – Paryžius – La Farte – San Sebastjanas (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Fatima – Nazare (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Madridas – Lurdas – Marselis (poilsis prie Viduržemio jūros) – La Salet – Venecija – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 1600 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams - 1400 Lt).

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).
,
8-37-777488


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija